Bendras rūkomasis

Nedidelė patalpa, kurioje galima rūkyti. Įėjus į patalpą joje galima pamatyti senas praustuves, iš kurių nebėga vanduo. Taip pat metalinę šiukšlinę,  į kurią metamos nuorūkos. Aukštai yra vienas langas, kuris užkaltas grotomis. Taip pat ši patalpa stebima vaizdo kamerų.

Į rūkomąjį įėjo vaikinukas civiliniais drabužiais ir tik įdėjęs koją į vidų prisidegė cigaretę. jis atsirėmė į sieną ir žiūrėjo į duris tarsi kažko laukdamas.

Saito smarkiai neatsiliko ir po kelių sekundžių įžengė į rūkomąjį. Kaip ir buvo galima tikėtis, jo jau laukė. Apėjo kambarį ir atsirėmė į sieną, per metrą, nuo iš dryžuotos minios išsiskiriančio žmogaus.
-Turiu pripažinti, esu labai suintriguotas.
Pradėjo Saito sukryžiuodamas rankas ant krutinės.
-Jei nieko prieš, pasidalinsiu savo teorija, dėl jūsų veiklos.

Vyro akys neatsitraukė nuo Saito įėjus į patalpą. Kai šis atsistojo šalia jis tik šonu žiūrėjo į vaikinuką:
-Įdomu būtų išgirsti,-pasakė jis išpūsdamas dūmus, vaikino balsas buvo ramus ir jis kalbėjo tokiu tonu, kad ji galėjo girdėti tik Saito. Tuo metu patalpoje buvo dar 3 žmonės, su kalinio uniformomis, kurie visi kartu kalbėjo apie įvykį valgykloje, kuriame teko įsikišti sargybiniams.

Saito žvilgtelėjo į kitus kalinius, bet nekreipė dėmesio į jų pokalbį.
-Aš čia tik pirmą dieną. bet šitų vertę pradedu suprast.
Kilstelėjo tagų grandinėlę iš už uniformos.
-Turi gerus tagus, gyvenimas žymiai lengvesnis.
Saito šyptelėjo.
-Taigi manau, kad užsiimat tagų "prekyba"/mainais, ir gal dar kontrobanda.
Galiausiai Saito atsisuko į pašnekovą.
-Kažkas panašaus?

Jo kolega išpūtęs dūmus plačiai nusišypsojo ir pasisuko į vaikiną:
-Naujokas, įdomu.... Matau, kad sėdi ne pirmą kartą, todėl greitai gaudaisi, kas kaip ir kaip gauti informacija, mačiau tavo mėginimą papirkti kalinį, sužavėjai,-pasakė jis žiūrėdamas į vaikiną. O tada vėl įtraukė dūmus ir juos išpūtė:
-Taip, čia tagai yra kaip valiuta,-pasakė ji su šypsena.
-Įdomus spėjimas, norėčiau turėti tagų, kad nereikėtu jais rūpintis, dėje, aš tagus užsidirbu, bet jų nedalinu,-pasakė jis su šypsena ir užgesino cigaretę į peleninę.

Saito prašovė, bet vistiek įdomu kodėl toks sujudimas, kai pasirodė ši persona.
-O gaila, būtų visai naudinga paslauga.
Atsiduso su nusivylimu.
-Tai dėl ko visas tas sujudimas? Klausiu grynai iš smalsumo.

Vyras laukė ko pagaliau Saito paklaus jo specialybės. Jis plačiai išsišiepė ir išsitraukęs prisidegė dar vieną cigaretę:
-Kaip ir sakiau aš biznio žmogus..... vyruti...,-pasakė sudvejodamas, nes nežinojo Saito vardo.
-Viskas čia kainuoja ir informacija. Tik naivuoliai ją dalina į kairę į dešinę,-pasakė jis išpūsdamas dūmus.

Saito žiūrėjo į "versilininką", o mintyse sukosi keli galimi jo profesijos variantai, bet galiausiai visas šitas žaidimas pradėjo užknisinėt, o ir susidomėjimas silpsta.
-Tai kuom ponas verslininkas usiema? galbūt esu potencialus klientas.

Vaikinas šyptelėjo išpūsdamas dūmus. Jam patiko Saito požiūris:
-Man reikalingi ištikimi ir patikimi klientai, nes vis dėlto tai nelegalus verslas,-pasakė jis labai tyliai, kad net Saito turėjo įtempti ausis.
-Jei padarysi vieną paslaugą - sužinosi mano versliuką, na ir aišku neliksiu skoloje, už paslauga nemokamai gausi mano prekių,-pasakė jis su šypsena ir įtraukdamas jau paskutinius dūmus laukė Saito atsakymo.

Saito kilstelėjo antakį. Shady guy...
-Domina, bet nieko nepažadu, kol nežinau į ką veliuosi.
Sunku perprasti šitą tipą, lyg ir norėtusi mėgti jį, bet tuo pačiu ir išmalt snukį būtų smagu...

-Tau rinktis vyruti,-pasakė vaikinas ir užgesi cigaretę. Tada pažiūrėjo į Saito:
-Tai padėsi man, o vėliau aš tau. Tinka?,-paklausė jis ištiesdamas ranką su šypsena.

Saito paspaudė "verslininkui" ranką.
-Klok, kuom galiu padėti.

Vaikinas maniakiškai išsišiepė ir spustelėjo Banshi ranką. O tada atsistojo gana arti, kad girdėtu tik vaikinas:
-Man reikia, kad surastum kalinį Nr. S355, jo vardas Cristian, jis man skoloje gal kokius 5 žetonus. Prasižaidęs subinė....,-susiraukė vyras susikeikdamas.
-Man reikia, kad jį nužudytum,-pasakė vyras su šypsena veide.

Saito atsiduso.
-Prastas iš tavęs verslininkas...
Tiesiai šviesiai pasakė ką galvoja.
-Geriau suluošint ar riešą sulaužyt, gal net akį išlupt, kad pajaustų, kaip sunku kovos ringe, su kokia nors negalia.
Ramiai dėstė savo pamastymus, apie pašnekovo alternatyvas.
-Tavo žetonai negrįš, jei aš jį užversiu, maža to, dar ir man liksi skoloj.
Viską sakė pusbalsiu, kad aplinkiniai negirdėtų.
-Bet kaip nori, jei nori kad jis mirtų, jis mirs. Bet man reikia ginklo.

Vaikinas išklausęs jo pastabų šyptelėjo:
-Dėl mano verslo nesuk galvos, susitvarkysiu ir pats su tuo, o jo mirties reikia, nes ir taip daug problemų kelia,-pasakė jis su šypsena. O vaikinui paminėjus ginklą jis pradėjo juoktis. Visi buvę patalpoje atsisuko. Vaikinas pažiūrėjo į juos, o tada atsisuko į Saito:
-Sėkmės, vaiki, mane susirasi lengvai, mano vardas Luke, lauksiu gerų žinių,-vaikinas pasakė nueidamas ir pamojęs Saito išėjo iš rūkomojo.

Saito visiškai nesuprato, kas čia tokio juokingo. Vusur kur jam teko būti, tas kuris užsako hita, parūpina ir reikiamą ginklą, ar kažką panašaus... Be ginklo, bus perdaug messy, lieka tik įsivilioti jį į ringą. Easier said than done... 
-Užsiimkit savais reikalais!
Suriaumojo Saito į užsispoksojusius kalinius. Bunda žvėris, užuodžiantis kraują. Išeidamas Saito trenkė durimis.

Vyrai nesupratę kas vyksta tik nulydėjo vyrą akimis ir tik jam užtrenkus duris gūžtelėjo pečiais ir tęsė savo pradėtą pokalbį prie cigaretės.

Atėjusi įkvepė to taip geidžiamo dūmo kvapo. Kaip niekad Erari buvo patenkinta savo laimikiu. Turbūt niekas šiandien negalėtu sudrumsti jos laimės. Per daug nesišypsojo, tai ne jos būdas, tačiau lūpų kampučiai buvo šiek tiek pakelti. O viduje jautėsi pakilėta. Iš už ausies išsitraukė cigaretę, įsidėjo tarp lūpų, o iš kišenės žiebtuvėlį. Iškart užsidegė ir užsitraukė pirmąjį dūmą. Paėjėjo kiek toliau, kad niekam netrukdytu ir atsirėmė nugara į sieną. Tik dabar žvilgsniu nuskenavo aplinka.

Rūkomajame, kaip ir visada buvo pilna dūmų, nors patalpa buvo aukšta, todėl viršuje sklandantis dūmų kamuolys, beveik netrukdė apačioje rūkantiems. Patalpoje buvo keli žmonės, kurie atsirėmę į sienas rūkė ar tiesiog šnekučiavosi. Tik Erari prisidegus ir įtraukus pirmą dūmą į plaučius į patalpą įėjo kalėjimo sargybinis, nešinas dėže savo rankose. Tik įėjęs į patalpą, jis sustojo ir apsidairė aplinkui:
-Visi lauk iš čia!,-pasakė jis garsiai per visą patalpą, o jo po patalpą lakstantis žvilgsnis sustojo ties Erari.

Netrukus jos ramybe ir malonumas buvo sudrumstas, vos sargybiniui pasirodžius ir paliepus visiems išeiti. Buvo smalsu, kas toje dėžėje ir kam jam prireikė viso rūkomojo, gal kažkuo užsiiminėja nelegalaus...Tačiau tai buvo nebe jos reikalas. Jau atsišliejo nuo sienos ir žadėjo išeiti su likusiais. Dar neužgesino cigaretės, žadėjo ja pasidžiaugti iki galo. Išvydusi kalno žvilgsni, sustojo ir kilstelėjo antakį, baisiai tas žvilgsnis ją erzino.
-Ko tau ?

[You must be registered and logged in to see this image.]

Sargybinis šyptelėjo plačia šypsena, kai mergina jam atkirto. Šis tik pažiūrėjo į merginą, savo mėlynom akim ir priėjo, kol ši prisidėjo cigaretę prie burnos, sargybinis atkišo jai dėžę:
-Sutvarkyk tai, kaline,-pasakė jis įgrūsdamas dėžę į jos rankas. Vaikino kepurė buvo truputi pasisukusi ant šono, atrodė, kad jis skubėjo iki čia.

Cigarete liko tarp lūpų, o dėžė jos rankose. Susiraukė, nesuprasdama sargybinio ketinimų. Bet akimirka dingtelėjo mintis, tiesiog dingti su deže, juk niekas nelaiko, pats įdavė dėže. Bet jeigu tai kokie spąstai, ar jis prisidirbo ir nori visa kalte suversti jai. Atsisuko į sargybinį įsmeigusi savo rudas akis, nusišypsojo, vis dar su savo cigarete burnoje.
-Oi...
Paleido dėže iš rankų ant žemes, kad visas turinys pasipiltu su visu grožiu.
-Netyčia išsprūdo...

Sargybinis žiūrėjo į Erari, pasitikinčiu savimi žvilgsniu. Kai mergina žiūrint į sargybinio akis, ji paleido dėžę. Dėžė nukrito ant žemės ir susmuko kaip koks maišas, ji buvo kaip tuščia. Kai ši nusileido ant žemės, dėžė neatsidarė, nes buvo uždaryta, tačiau neužklijuota. Sargybinis šyptelėjo ir ištiesęs ranką švelniai patapšnojo jai per žandą:
-Oj... kekšytė...,-pasakė jis apsilaižydamas lūpas.
-Sutvarkyk tai,-pasakė jis ir apsisuko eiti.

Nepavykus pirmajam planui nepatenkinta caktelėjo liežuviu. Patraukė cigaretė nuo lūpų. Priėjus sargybiniui ramiai į jį žiūrėjo. Jam vos pakėlus ranką, galėjo nulaužti jo visus pirštus, tačiau susilaikė. Tik išpūtė dūmus į jo veidą. Sargybiniui pradėjus eiti link išėjimo, Erari apėjo dėže, užsimojo koja ir spyrė ją tiesiai į siena, kad ji praskrietu sargybiniui pro ausį.
-Užkliuvau...
Truktelėjo pečiais, ramiai žiūrėdama į sargybini.