Valgykla

Didelė patalpa, kurioje yra apvalūs stalai ir jie yra išdėstyti po visą patalpą. Prie vienos sienos stovi keli aparatai, kuriuose yra nurodytas meniu ką galima nusipirkti. Išsirinkus reikia paspausti pasirinkto produkto mygtuką. Po kelių minučių ant šalia esančio staliuko,  pro sieną išlenda maistas.
Taip pat prie kitos sienos stovi aparatai, kuriuose sukrautos pigios ir vienos rūšies cigaretės ir žiebtuvėliai. Patalpą stebi vaizdo kameros ir mažiausiai keli sargybiniai.

Prie cigarečių aparato jau lūkuriavo Erari.
-Nėra maniškiu huh...
Prisimerkusi dar bandė įžiūrėti, gal kas per klaidą įmetę jos brand'o. Bet deja jos nusivilimui nieko gero. Tad paspaudė mygtuką papigiai cigarečių ir žiebtuvėlio.

Erari įėjus į valgyklą, joje buvo gana daug kalinių, visi buvo vienodomis uniformomis. Gana didelė eilė buvo prie maisto išdavimo langelio, tačiau prie cigarečių aparatų - ne. Visame aparate buvo tik vienos vienintelės cigaretes. Merginai paspaudus pirmiausia cigaretes, ratukas pradėjo suktis ir cigaretės krito žemyn todėl pusiaukelėje pastrigo ir taip ir nenukrito į apačią. O žiebtuvėlis nukritęs dunkstelėjo apačioje. Iškart po to aparatas išmetė klaidą.

Truktelėjo akis užstrigus cigaretėms. Žiebtuvėli greit pasiėmė, kol ir tai neprarijo aparatas. Iš užrašo buvo aišku, kad reikia kviesti mechaniką, bet vistiek reikėjo pabandyti. Pora sykių stipriai trinktelėjo per aparato šoną.

Nors Erari ir patrankė aparatą niekas į apačią nenukrito, pakelis ir buvo pastrigęs per patį vidurį.
-Ei, ei... tu!!!,-Erari išgirdo piktą prie jos artėjanti balsą, tai buvo sargybinis, jis atsistojo prie aparato:
-Kas čia per gestai?? Pasitrauki nuo aparato,-pasakė jis ir nuo aparato viršaus nuėmęs lapą priklijavo prie stiklo neveikia. Kai tik priklijavo lapą prie stiklo cigarečių pakelis nukrito į apačią.

Erari buvo paprasčiausia reakcija į sargybinio poelgį:
-Kur gauti cigarečių?

Sargybinis ramiu rankos gestu parodė į cigarečių aparatą, prie kurio jie stovėjo:
-Čia, bet jis nebeveikia, kai ateis meistras tada ir veiks,-pasakė jis sukryžiuodamas rankas ant krutinės ir atsistodamas prieš aparatą.

Nepatenkinta atsakimu caktelėjo liežuviu. Susikišusi rankas į kišenes apsisuko ir nužingsniavo. Jei reikėjo kur nors išsilieti, o po kol kas žinojo tik viena vietą.

Atitapeno Raudal vis dairydamas ir bandydamas viską įsidėmėti. Nelabai aišku kodėl, nes tam turės dar laiko. Bet vistiek, jam tai pirmas kalėjimas. O gal ji tuoj pat išteisins, dėl neteisingo apkaltinimo.

Valgykla šurmuliavo, nes buvo pietų metas, dauguma stalų buvo nusėsta, o prie maisto išdavimo langelio driekėsi eilė. Visi vis stumdėsi eilėje, juokavo. Keli vyrai praeidami pro Raudal užkliuvo ji su pečiais, bet net neatsisuko neatsiprašė tik nuėjo tolyn atsistojo į bendrą eilę prie maisto.

Raudal net neketino valgyti, tik apsižiūrėti. Tačiau dainuojantis pilvas ir netikėtas grubumas pakeitė jo nuomone. Neatsistodamas į eilė, priėjo prie maisto. Ieškojo kažko kruvino, mėsos gabalo ar kažką panašaus. Beveik visi buvo aukštesni už jį, tai nebuvo lengva pamatyti. Nieko daugiau neliko tik patyliomis brautis pro eilę.

Sunku buvo kažką įmatyti, Raudal užstojo maistą kaliniai, kurie grūdosi į vieną krūvą. Raudal pradėjus grūstis į eilę, staiga jis gavo stiprų smūgį į petį:
-Ėėėė... tu, gaidžiuk, kur brauniesi, eik į eilės galą,-staiga pasakė piktai vyras, kuris atsisuko į Raudal, jis buvo raumeningas, gal du kartus didesnis už Raudal. Jis piktai žiūrėjo iš viršaus į vaikiną.

Raudal nekreipė dėmesio į kitus, kol jo nesustabdė. Tik tada pamatė, kokie jie dideli. Jis pripratęs prie didesnių žmonių, bet čia jau buvo nesąmonė. Pakėlė rankas į viršų ir nekaltu veidu prasitarė:
-Aš tik pažiūrėti noriu...
Jo mintyse tik ir sukosi mintis, koks kalnas prieš jį.
-Gal gali mane pakelti?
Pats nesuprato, kodėl tai pasakė.

Vaikinas išsprogdino akis į neužauga ir pradėjo juoktis visa gerkle vos nepaspringdamas ir susiriesdamas. Šalia stovintys vyrai taip pat atsisukę pradėjo juoktis:
-Tu ką rimtai iš kur tu toks mažvaikis išdygai,-pasakė didysis vyras, su kuriuo ir bendravo Raudal. Jis surimtėjęs pažiūrėjo į vaikiną ir tarė:
-Daugiau nebekartosiu dingsti į eilės galą ir priėjęs galėsi pasižiūrėt.

-Tau gaila?
Susikrimto vaikinas. Net čia yra blogų žmonių. Nors ko gi jis tikėjosi. Nebūtų tiek žmonių, tai pietus pats pasidarytų. Toks didelis, užtektų kelioms savaitėm. Mintyse jau įsivaizdavo, kaip išplėšė jam gerklę.
-Gal kažkas nelaiko suriestos šiknos ir gali man padėti? - šį kartą garsiau, kad daugiau žmonių girdėtų.

Tik Raudal pasakius paskutinį sakinį staiga jis pajuto smūgį į krutinę, kuris išstūmė vaikiną iš eilės. Į priekį išėjo tas vyras, su kuriuo Raudal prieš tai kalbėjo:

[You must be registered and logged in to see this image.]

-Ką pasakei sutrauka tu???,-pasakė jis eidamas link jo, bet greit sustojo, nes aplink juos atsirado sargybiniai, kurie išsitraukė lazdas su elektros šoku.
-Einam išsiaiškinsim kieno šikna čia labiausiai užraukta,-pasakė jis žiūrėdamas į jį piktu žvilgsniu. Visų eilėje buvusių kalinių akys dabar buvo įsmeigtos į porelę, o kai kurie pradėjo skanduoti "Į areną, į areną".

"Visi šiandien labai grubūs." Pagalvojo Raudal, kol krito ant žemės. Žemė kietą, bet nieko neužsigavo.
-Kur mes eisim, čia gi kalėjimas.
Nors vaikinas girdėjo arenos šaukimą, nusprendė ignoruoti, gal kas paaiškins.

Vyras stovėjo prieš jį ir žiūrėjo iš aukšto:
-Į areną, susikauti kur daugiau, tik ten galima santykius išsiaiškinti, nebent nori čia būti pakeptas, o po to dar skaudžiau nukentėt, arenoje bent gali pasimušti niekuo netrukdomas ir dar laimėti,-pasakė jis su panieka žiūrėdamas į ant žemės besivoliojantį Raudal.
-Pasirašai ar ne, žemės kirmėle?

Po pirmų žodžių, Raudal iškart pradėjo judinti pirštus kaip burną.
-Tu kalbėk, kalbėk. Eik į arena, aš ateisiu. O dabar užleisk mane pažiūrėti, ką turi.

Vyras pažiūrėjo į Raudal piktu žvilgsniu, o tada tiesiog spjovė jam į veidą:
-Pūk toliau čia, o pasižiūrėti galėsi, kada ateis eilė,-pasakė vyras ir grįžo atgal į eilę ten kur stovėjęs.

Raudal buvo alkanas. Jis taip pat buvo truputi suirzęs. Truputi išsigandęs. O dabar dar ir pažemintas. Akys susifokusavo ant priešininko, pradėjo ignoruoti aplinką. Vos jam nusisukus, vaikinas pradėjo judėti. Staigiai greitino žingsnį ir pašoko ant kalno nugaros. Prasižiojo, pagriebė kaklą ir leido normalius žmogiškus dantis į priešininko gerklę.

Vyras išsigandęs nesuprato kas įvyko, jis buvo šoke po tokio Raudal elgesio:
-WTF?,-pasakė jis didelėm akim ir bandė nusipurtyti nuo pečių vaikinuką griebdamas jį už kaklo. Visa minia atšokus nuo porelės rėkė ir skandavo, miniai tai patiko. Staiga Raudal pajuto, kaip jis gavo iš teleskopo per savo nugarą ir jo visu kūnų nuėjo elektra. Sargybiniai iškart po to ėmė juos skirti.

[-10HP]

Raudal priešinosi kalnui, nenorėjo leisti būti numesta. Kraujas pradėjo tekėti ir vaikinas pajuto senai neragautą skonį. Jam tai patiko. Pietus, deja, buvo nutraukti. Paralyžius praėjo pro kūną ir jis tiesiog nukrito ant žemės kaip maišas. Akys dar reagavo, ir jis stebėjo savo auką. Suprato, kas įvyko, bet jam nelabai rūpėjo. Visomis jėgomis ištempė šypseną.

Raumenų kalnas pasipurtė, nes elektra pasiekė ir jo kūną. Jis užsiėmė už kaklo, kuriame buvo  dvi skylutės. Jis atsisuko į Raudal piktu žvilgsniu:
-Suski mažas, kas su tavim negerai, beprotis,-pasakė jis ir laikė sugniaužęs kumščius. Tada išsišiepė ir atsisuko į sargybinį:
-Neškit jį į areną, aš jam suskaldysiu snukį,-pasakė jis ir greit atsisegęs grandinėlę vienam iš sargybinių pametė žetoną. Tas pagavęs pažiūrėjo į žetoną ir šyptelėjęs parodė savo vyrams. Tie pačiupę Raudal pakėlė ant kojų ir laikydami pradėjo vilkti pro duris.
Žmonės esantys valgykloje, visi žiūrėjo į porelę ir rėkė skanduodami. Iš paskos sargybinių ėjo busimasis Raudal priešininkas.

[[Esi išneštas į I areną]]

Įėjusi į patalpą iškart nukūrė prie cigarečių aparato. Net nekreipė dėmesio į šalia maisto besiburiuojančius kitus kalinius. Spustelėjo reikiama mygtuką ir laukė savo palaimintos akimirkos šioj skylėj.