Laukas

First topic message reminder :


Nedidelis plotas, kuris yra aptvertas aukštomis sienomis. Čia stovi suoliukas su stalu, taip pat yra krepšinio lankas ir keli suoliukai palei sienas. Čia kalinei gali pakvėpuoti grynu oru bei pasivaikščioti. Teritorija stebima tiek vaizdo kamerų tiek sargybinių.

Mira pėdino kalėjimo koridoriais beskaitydama gautą lankstinuką, ant kurio didelėmis raidėmis buvo parašyta "WELCOME TO WONDERLAND". Stebėtinai naujokė nepadarė nei vienos klaidos, nė karto nepasuko blogu keliu. Lankstinuke vis dėl to buvo atsivertusi kalėjimo žemėlapį. Be jokio vargo mergina rado išėjimą į lauką ir drąsiai pravėrė duris. Jos ilgus surištus plaukus sukedeno vėjas. Vis dar laikydama lankstinuką rankoje, juodaplaukė ėmė dairytis. Įprastinis kalėjimo kiemas, didelė vielinė tvora su apsauga nuo bandančių pabėgti ir.... kitoje tvoros pusėje pamatė merginą su kalėjimo uniforma. Ji laikė didelius maišus, matyt gavo kažkokį darbą. Bet ji nebuvo toji, kurios ieškojo Mira.

"Atpažinsi ją be vargo"

Nuskambėjo merginos galvoje.

Mirai išėjus į lauką, ji pajautė lengvą vėjuką, kuris kedeno jai plaukus, o švelnus ir vos jaučiamas lietus po truputi krito iš dangaus. Kiemas nebuvo didelis, dauguma ploto buvo, kaip paprasta mokyklinė aikštelė. Kiemo šone, buvo vos keli suoliukai, atsisėsti, o visai šalia tų suoliukų, stovėjo pastogė, po kuria buvo stalas su suoliukais, atsisėsti prie jo. Kaip tik ant staliuko sėdėjo mergina, juodų, trumpų plaukų, o jos burnoje rūko cigaretė. Mergina buvo kūda, baltos veido odos. Šalia merginos stovėjo vaikinas, kuris taip pat rūkė ir kažką intensyviai kalbėjosi su mergina.Abu kaliniai net nekreipė dėmesio į aplinkui vykstantį veiksmą, jie labiau buvo susidomėję tarpusavyje vykstančiu pokalbiu.

[You must be registered and logged in to see this image.]

Pastovėjusi lauke Mira pajuto šiokį tokį krapenimą. Visai nenorėjo sušlapti plaukų, o kaip tik po artimiausia pastoge pastebėjo porelę. Kadangi daugiau kitų merginų lauke nematė, tai nusprendė, jog ten ir bus jos ieškomoji. Juodaplaukė greitais žingsniais nuėjo iki pastogės ir viduje labai apsidžiaugė, kad nereikėjo ilgai šlapti. Atsisuko į merginą su cigarete.
-Tu Nene?
Tiesiai šviesiai kreipėsi į merginą. Nei draugiškai, nei nedraugiškai, bet drąsiai. Iš Miros žvilgsnio matėsi, jog ji čia ne šiaip pasikalbėti atėjo.

Mirai tik priartėjus prie porelės, šie liovėsi šnekėti. O Mirai uždavus klausimą, mergina atsisuko su cigaretę dantyse:
-Aš, o kas teiraujasi?,-paklausė ji gana grubiai, nužiūrėdama merginą nuo galvos iki kojų. Vaikinas, taip pat nepatenkintas žiūrėjo į Mirą, nes ši įsiterpė į labai rimtą jų pokalbį.

Mira be jokių emocijų veide ir net neatitraukdama savo žvilgsnio nuo Nene akių iš kišenės išsitraukė pakučius su baltais milteliais ir švystelėjo juos ant stalo, šalia merginos.
-Nuo Welkin.

Tik Mirai numetus pakuotę ant stalo, Nene greit uždėjo savo ranką ant jos ir kilstelėjo antakį. Tuo metu vaikinas vos neišvirto iš padų, kai pamatė miltelius, jo akys išsipūtė, jis po lėto atitraukė žvilgsnį, nuo miltelių, kurie buvo po Nene ranka ir įsižiūrėjo į drąsiąją merginą. Nene ramiai išputė dūmus ir su laisva ranka išsitraukė cigaretę iš dantų:
-O tu kas tokia būsi, kad taip drąsiai prieš kameras ir kitus žmones švaistaisi tokiais dalykais?,,-paklausė Nene nužiūrėdama merginą nuo galvos iki kojų, jos akys sustojo ties žetonais.

Mira visą laiką neutraliu žvilgsniu stebėjo kaip mergina greitai uždengia maišelį, kad nesimatytų jo turinio. Iš esmės juodaplaukei nerūpėjo ką kameros užfiksavo, mat tai vis tiek buvo dalykai žinomi kalėjimo valdžiai. Galbūt būtų tik protinga tai slėpti nuo visų. Bet kodėl ji turėtų gilintis kas ką turi žinoti? Išgirdusi Nene klausimą Mira nežymiai šyptelėjo. Ji pagavo rūkančios merginos žvilgsnį nutaikytą į žetonus, todėl kilstelėjo ranką, ant kurios kabėjo apvyniota grandinėlė.
-Nauja savanorė.

Nene, po lėto, įtraukė cigaretės dūmų ir juos išpūtė. Jos žvilgsnis pakilo į Miros akis:
-Sakai nauja savanorė,-su šypsena pasakė mergina, ir greitu rankos judesiu įsidėjo miltelius į savo kišenę. Trumpai jos akys nukrypo į šalia stovėjusį vyrą, o tada vėl grįžo prie Miros:
-Gal norėtum ko nors iš manęs, kas praskaidrintų tavo nuotaiką ir padėtų čia - kalėjime?,-paklausė juodaplaukė, vėl po lėto įtraukdama cigaretės dūmus ir patenkinta žiūrėjo į naujokę, kuri atrodė tokia jaunutė ir nekalta.

Iš tikrųjų Mira tikėjosi paduoti siuntą ir dingti iš vaizdo, tačiau kad jau situacija pakrypo tokia netikėta linkme, reikėjo šiek tiek pamąstyti. Nenumanė ar Nene žodžiuose buvo tiesos, ar melo, vis gi kalėjimas, bet nusprendė merginą išbandyti. Vis dėl to Mira žinojo jos paslaptį ir drąsiai perdavinėjo siuntinukus nuo Welkin, tai galbūt ir pati Nene nebuvo užtikrinta dėl savanorės rango šioje vietoje. Tokios mintys nevaldomai kėlė Miros ego. Ji šyptelėjo.
-Galėtum mane supažindinti su kovomis čia. Wonderlandas labai populiarus savo arenomis. Kaliniai juk gauna ir naudos iš to?
Juodaplaukė drąsiu žvilgsniu spoksojo Nene į akis. Į vaikiną dėmesio kreipė mažiau, kadangi reikalų turėjo ne su juo. Iš po kalėjimo uniformos rankovės kyšojo kabantys tušti tag'ai apvynioti aplink riešą. Toje rankoje Mira kaip tik laikė Wonderland'o lankstinuką.

Nene pakėlė antakį, po Miros žodžių:
-Brangioji, aš tau siūlau savo prekių, o ne turą po Wonderland kalėjimą. Tuo labiau esi savanorė ir turi sušiktą lankstinuką, kuriame parašyta viskas ką reikia žinoti,-pasakė ji, nusviesdama su dviem savo pirštais cigaretės nuorūką į lietų, kuriame ji greit užgeso ir nusileido viduryje pievos.
-O be to, čia tau ne informacijos stendas, nori kažkokios informacijos - mokėk,-pasakė vaikinas, kuris stovėjo šalia merginos. Jis visą tą laiką žiūrėjo į Miros šviečiančius žetonus, o tik prakalbus pakėlė akis į pačią merginą.

Mira nusijuokė Nene paminėjus prekes.
-Turi omeny tas, kurias tau atnešiau?
Žeminančiu žvilgsniu nužvelgė ir įsikišusį vyruką, kurio nuomonės niekas nė neprašė.
-Ne informacijos man reikia, o kovos. Jeigu būčiau žinojus, kad jūs tokie skystablauzdžiai, nebūčiau gaišusi tiek laiko. Stebėtina, kad iš vis išgyvenat kalėjime.
Juodaplaukė šyptelėjusi niekinančia šypsena ranka numetė ant peties užkritusius ilgus plaukus atgal, nusisuko nuo savo pašnekovų ir nužingsniavo atgal kalėjimo link. Lietus jai neberūpėjo, o reikalų kieme taip pat nebeturėjo.

Nene prunkštelėjo ir jos veide liko šypsena, kuri atsirado po reakcijos į merginos komentarą:
-Nenori mano prekių - nereikia, kažkada vis tiek prireiks,-pasakė ji Mirai ir tada staigiu judesiu išsitraukė iš kišenės tuščią žetoną ir pametė jį merginai:
-Už prekių pristatymą,-pasakė ji trumpai ir kai Mira pagavo žetoną ir demonstratyviai atmetusi plaukus nuėjo, Nene jau buvo išsitraukusi naują cigaretę ir ją užsidegė. Nulydėjusi savo "paštininkę" akimis, ji vėl atsisuko į vaikiną ir pradėjo intensyviai kažką aptarinėti.

Mira žvilgtelėjo į prakalbusią Nene ir sugavo jos mestą žetoną.
-Galbūt tu teisi.
Tai pasakiusi mergina šyptelėjo ir nuėjo sau

-.. pagysi po pusvalandžio...
Tyliai sau sumurmėjo po nosimi, atkartodama seselės žodžius. Reikėjo, kad žaizdos užgytų, o neturėjo kur prastumti laiko, todėl Sandra pasinaudojo pirma į galvą šovusia idėja: pasibūti gryname ore kol yra galimybė.
Tik įžengusi į aptvertą zoną iš karto prisiminė, kad nuo čia prasidėjo jos nuotykis su Johnatonu. Nusipurtė ir pasigailėjo, kodėl nesugalvojo nueiti į savo kamerą pamiegoti. Bet kad jau čia, tai pasinaudos proga ir pasibus.
Prisėdusi ant suoliuko mergina išgirdo kaip suskambo ant jos kaklo pakabinti žetonai. Po truputį po truputį jai sekasi išsiaiškinti kam kuris naudojamas. Kokios jų vertės. O paragavusi kovos pergalės skonio kažkaip nenustygo išbandyti jėgas toliau.

Sandrai išėjus į lauką, oras buvo apsiniaukęs, nors pro debesis buvo išlindę vos keli saulės spindulėliai. Oras buvo gaivinantis, lyg katik po lietaus. Lengvas vėjelis kedeno Sandros plaukus.
Lauke buvo ramu, vos keletas kalinių vaikščiojo po kiemą. Sargybinių nebuvo daug, pagrinde vos keli, daugiausiai viską stebėjo kameros.
Pora kalinių suko ratą, stadione, kuris buvo skirtas bėgioti, jie lengvai suko ratus, besikalbėdami. Prie vienintelio laukia buvusio staliuko sėdėjo trumpų plaukų juodaplaukė mergina, kuri buvo labai kūda, o kalėjimo rūbai ant jos tiesiog kabėjo. Ji rūkė cigaretę ir kalbėjo su šalia buvosiu vaikinu. Sandrai pažvelgus į tą pusę, ji pamatė, kaip rūkančioji mergina vaikinui paduoda susuktą maišiuką, o šis jį staigiai įsideda į kišenę.

Gaivus oras. Nei per karšta, nei per šalta. Dar tas kvapas po lietaus. Ir maži saulės spindulėlei. Ko gi daugiau galima norėti kai reikia palaukti kol sugys žaizdos?
Sandra atsirėmė į sieną netoli įėjimo ir žvalgėsi po kiemą. Keli vyrai šnekučiavosi tarppusavy, turbūt gera turėti draugą ar bent pažįstamą su kuriuo gali pasidalinti savo jausmais ir nutykimais...
Netyčia mergina besidairydama akimis užklydo prie porelės. Ten vyko kažkoks apsikeitimas, bet Sandrai jis nerūpėjo. Ne jos reikalas kas kur ką daro. Tik tiek kad juodaplaukė labai traukė akį savo neįprastai lieknu kūnu. Tyrinėdama ją, Sandra užsispoksojo.