Skalbykla

First topic message reminder :



Didžiulė patalpa, kurioje yra daugybę didelių skalbimo mašinų ir skalbinių džiovyklių. Dažnai čia būna vos keli kaliniai, kurie tvarko rūbus, juos deda į skalbimo mašinas, prižiūri, lanksto, taip pat valo batus. Aplink skalbyklas yra stalai, ant kurių yra laikomi rūbai, taip pat atnešami ir nauji maišai, kuriuos reikia išskalbti. Šią vietą visada prižiūri bent keli sargai.


Į skalbyklą galima patekti tik per Drabužių siuvyklą, su siuvėjo Johnatan leidimu.

The member 'Unknown' has done the following action : Kauliukai

---

#1 'Hit Dice' :


--------------------------------

#2 'Defence dice' :

Sandra nebuvo tokia stipri, o tuo labiau susikaupusi, todėl netikėtai peilis buvo išplėštas iš jos rankų. Ji vos nepargriuvo, bet kelių žingsnelių dėka susilaikė ant kojų. Mergina nukreipė akis į priešininko kraujuojančią koją ir netrukus pastebėjo sužybsint peilį, kurio ašmenys taikėsi į jos pilvą. Sandra instinktyviai pamėgino apsiginti dengdamasi rankomis ir peilio ašmenys sulindo į vieną delną. Kitą ranką sugniaužė į kumštį ir trenkė vaikinui į žandikaulį.

The member 'Elfas' has done the following action : Kauliukai

---

#1 'Hit Dice' :


--------------------------------

#2 'Defence dice' :

Sykee jau buvo labai išvargęs ir gana smarkiai nukraujavęs, jo koja vis nestojo kraujuoti, o priešininkė, atrodė, kad nepasiduos. Vaikino peiliui pataikius ir susmigus į merginos delną, vaikinas nustebo, kad mergina, užplūsta turbūt adrenalino, net nesudvejojo ir neatsitraukė. Todėl Sandros smūgis į žandikaulį buvo toks netikėtas, kad vaikinas padėjo kelis žingsnius atgal. Jis sunkiai gaudė kvapą, susikaupusį kraują burnoje, vaikinas išspjovė tiesiai ant skalbyklos grindų:
-Kalės vaikas,-pasakė jis sunkiai kvėpuodamas, nors žinojo, kad ši kova jau baigėsi, jis paskutinį kartą užsimojo peiliu ir stengėsi pataikyti merginai tiesiai į krutinę.


[[Na ką, liko tik 2HP dabaik šitą vaikiną ]]

The member 'Unknown' has done the following action : Kauliukai

---

#1 'Hit Dice' :


--------------------------------

#2 'Defence dice' :

Peilio smaigalys vos palietė Sandros krutinės odą. Matydama, kad vaikinas vos bepastovi ant kojų, spyrė jam į krūtinę.

[Sorry už trumpą post]

The member 'Elfas' has done the following action : Kauliukai

---

#1 'Hit Dice' :


--------------------------------

#2 'Defence dice' :

Vaikinas vos pastovėjo ant kojų, jis giliai kvėpavo. Kai jo peilio ašmenys nepataikė, vaikinas bandė atsitraukt, tačiau Sandra labai greitai spyrė jam į krutinę. Smūgis buvo stiprus, todėl vaikinui užgniaužė kvapą, jis kaip lapas paskrido kelis metrus atgal ir nukrito tiesiai ant žemės trinktelėdamas galva į ją.
Iškart po to, per stalus, į areną įšoko Johnatas:
-Wow... wow.... Sandra, viskas,-pasakė jis atsistodamas prieš mergina su plačia šypsena. Staiga mergina išgirdo, kaip visi aplinkui buvę kaliniai baubė ir trankė rankomis į stalus, pusę jų buvo nusiminę, kiti su plačiomis šypsenomis švilpė, palaikydami merginą:
-Ką gi, ką gi, ką gi... Daugumos netikėta pergalė... Laimėjo mūsų graži naujokė SANDRA!!,-sušuko Johnatanas, o kaliniai dar garsiau pradėjo baubti. Johnatanas parodė Sandra, kad ši liptų iš arenos:
-Tuoj paskelbsiu kitą kovą ir apdovanosim tave už pergalę,-pasakė jis su šypsena ir apsisuko:
-Na ką po tokios puikios kovos, manau, pats metas kautis kitiems, tikėkimės, kad ši kova, lygiai taip pat nenuvils kaip pirmoji. Į areną kviečiu sekančius kovotojos,-pasakė Johnatanas, o į areną jau lipo du tvirtesnio sudėjimo vyrai, kurie piktais žvilgsniais žiūrėjo vienas į kitą. Tuo metu, kol Johnatanas kalbėjo, iš arenos buvo išneštas Sandros priešininkas, nes šis nuo paskutinio smūgio, buvo praradęs sąmonę. Taip pat Johnatanas surinko Sandros kovoje naudotus peilius ir atidavė juos vienam iš sargybinių.

Buvo tokia įsijautusi į kovą, kad tik po Johnatan atsiradimo priešais ją, krūptelėjo ir suvokė, kad kova baigta. Kilęs triukšmas suspengė ausyse. Ji baugščiai ėmė dairytis ir tik pastebėjusi, kad vaikinas ragina ją pasitraukti iš "ringo", perlipo stalą į kitą pusę. Tik tada jau visiškai suprato, jog kova baigėsi. Ji laimėjo... Netikėtai visas kūnas atsipalaidavo ir ji suklupo bei atsisėdo sau ant kojų ant žemės. Net rankomis užsidengė veidą ir kurį laiką taip sėdėjo, giliai kvėpuodama.

The member 'Elfas' has done the following action : Kauliukai

---

'Žetonų dice' :

Johnatanas perlipo per stalus. Visa minia jau pradėjo palaikyti naująją kovą, kuri prasidėjo. Nors Sandra sėdėjo ant grindų, niekas jos netrukdė. Tik staiga prie jos pritūpė siuvėjas, kuris ją ir įvėlė į visą šitą:
-Ar viskas gerai? Kaip jautiesi? Nuostabi kova buvo, puikiai pasirodei,-pasakė vaikinas ir uždėjo ranką merginai ant peties. Jis pats buvo pritūpęs ir žiūrėjo į merginą. Jo kitoje rankoje buvo 3 žetonai, du tušti ir vienas DEF Power žetonas:
-Turiu tavo laimėtus žetonus,-pasakė vaikinas su šypsena, nors jo veide atsispindėjo susirūpinimas mergina.

[[Tu laimėjai: 1 DEF Power žetonas; 1 savo Empty žetoną, kurį užstatei; 1Empty žetonas, kurį užstatė priešininkas;1 Nužudymas. Su pergale ]]

[woohoo! Ačiū!]

Kadangi turėjo laiko ramiai pabūti, tai kiek atsigavo ir apsiprato. Tuo labiau niekas jos nebelietė. Sandra patraukė rankas nuo savo veido. Išvydusi delnuose kraują, prisiminė gilų rėžį per savo žandą. Prisiminimas atėjo kartu su skausmu, kuris priminė, kad kitas delnas kruvinas dėl to, jog buvo persmeigtas peilio ašmenų. Stebėdamasi kaip viskas taip nutiko, ji pajuto kaip prieš ją pritupė vaikinas. Sandra pakėlė besikaupiančių ašarų akis į jį ir numušė jo ranką nuo peties. Tikrai čia viskas buvo jo kaltė. Perbraukė sveiku delnu per savo aprangą, kad nuvalytų kraują, palikdama raudoną žymę, ir ištiesė tą delną į vaikiną, laukdama savo apdovanojimo. Nors sunku išlikti oriai ir savimi pasitikinčiai tokioje situacijoje, bet ji visomis išgalėmis stengsis parodyti, kad visi jie neverti net jos bato.

Sandrai ištiesus ranką, Johnatanas į ją įdėjo visus tris žetonus. Jis atsiduso:
-Suprantu, kokie jausmai užplūdo, bet tu šauni, tu tikrai puikiai pasirodei,-pasak jis stengdamasis paskatinti mergina, kad ši nusiramintų. Aišku, po to kai buvo nukumpta jo ranka, jis jos nebeuždėjo, tik tupėjo šalia merginos:
-Pašymas ir įspėjimas yra vienas, dabar kurį laiką negali eiti į arenas kovoti, nes esi sužeista ir kruvina. Naujus rūbus tau duosiu, po kovų, nes dabar reikia palaukti galo,-pasakė jis ramiu balsu ir atsistojo.
-Tikiuosi įgijai daug naujos patirties, suvokei, kaip čia viskas vysta, čia sunku, bet greit apsiprasi. Čia gali kovoti visada, čia nenukentėsi taip kaip arenose, visada gali į mane kreiptis, kada vyks būtinai tave pakviesiu,-pasakė jis ir šyptelėjo merginai ištiesdamas ranką, norėdamas padėt atsistot.

Suspaudė gautus žetonus kumštyje ir klausėsi vaikino kalbos.
-Iki galo...?
Nepatiko Sandrai, kad turės laukti kol visos šios dienos kovos baigsis. Nežinia kiek jos užtruks, o planavo pasidairyti kokios med vaistinėlės. Juk kovos vyksta, tai kažkas turėtų kovotojus ir sulopyti.
Mergina kreivai nužvelgė ištiestą ranką. Jei jau ji turės laukti, tai neplanavo keltis. Ji tik patogiau atsisėdo ant grindų, kojas dabar jau sukryžiuodama priešais save. Nuo perrėžto žando kraujas vis lašėjo ant kelio, todėl mergina kartkartėmis perbraukdavo per jį savo bliuskės apačia. Labiau buvo susidomėjusi gautais žetonais. Juos pavartė rankose ir prisikabino prie likusių, o tada visus pasikabino ant kaklo. Kažkaip jų žvangesys ramino merginą labiau už vaikino žodžius.
-Dar kartą klausiu, kuo aš tokia išskirtinė nuo kitų, kad gaunu privilegiją kautis? ... be pasėkmių.

Johnatanas atsiduosi po merginos nepatenkinto klausimo, kad jei teks pasilikti iki galo, todėl greit ėmėsi paaiškinti tai:
-Pasilikti reikia, nes kai baigsis kovos, mes pasirūpinsime, kad saugei galėtumėte išeiti iš čia, kad niekas nepastebėtų, o dabar jei išeisi, labai greit gali susidurti su personalu, kuris tikrai turės klausimų apie tavo išvaizdą,-paaiškino vaikinas, ramiu balsu. O tada supratęs, kad mergina nesikels nuo žemės, patraukė savo ranką ir susikišo į kišenes. Merginai tvarkantis žetonus, Johnatanas pakėlė akis į kovą. Arenoje buvę vyrai kovėsi be ginklų, tačiau kraujai taškėsi į visas puses, ypač vieno vaikinuko, kuris buvo paguldytas ant žemės ir be perstojo talžomas savo priešininko. Tačiau greitai siuvėjo dėmesį patraukė Sandros užduotas klausimas. Vaikinas truputi nusijuokė:
-Išskirtinė? Nepasakyčiau, kad tu išskirtinė, tu eilinė naujokė, kuri yra pasimetusi ir dar neradusi savo vietos šioje skylėje. Tu nesi išskirtinė, tave tik rekomendavo, kad tau puikiai tiktų ši vieta, patobulėti ir tai, kad tu gali nustebinti,-pasakė Johnatanas rimtu veidu pažiūrėdamas į Sandrą, jo akys skvarbei žiūrėjo į merginą, tarsi stengdamos permatyti ją kiaurai ir suprati, kuo ji tokia ypatinga. Tačiau vaikino akys labai greit nukrypo nuo merginos atgal prie kovos, nors karts nuo karto jis užmesdavo akį į jos pusę.

Pagaliau sulaukė tikslesnių atsakymų. Galbūt vaikinas pagaliau turėjo laiko jai atsakyti. Ką sužinojo - tas pilnai patenkino jos smalsumą. O šiaip žinojo, kad geriausia kuo mažiau klausinėti. Tada problemų mažiau ir šiaip paprasčiau gyventi.
Kol vaikinas kalbėjo Sandra žiūrėjo į savo žetonus arba užmesdavo akis į "areną". Ten matėsi kraupūs vaizdai. Šiuo metu norėjosi spiegti, krūpčioti ar net nusisukti, kad nematytų kovos ir besitaškančio kraujo, bet turės priprasti ir susitaikyti. Kuo anksčiau įpras nekreipti dėmesio ir vaizduoti, kad jai tas pats kas dedasi, tuo bus lengviau. Todėl stengėsi save pačią sekti ir suvaldyti judesius kai nuo išvysto "snukiadaužio" nevalingai pati raukėsi ir kartais sukrūpčiodavo.
Netikėtai pajuto veriantį žvilgsnį, nuo kurio pasidarė nejauku, o ir šiurpas pradėjo lakstyti kūnu. Ji pasisuko į Johnataną, bet tuo metu vaikinas jau buvo nusukęs akis į kovą. Pati pasekė jo pavyzdžiu ir nusisuko į areną vėl.

Kova labai greitai baigėsi, laimėjo bejėgį gulintį vyrą talžęs kalinys. Vaikinukas, gulėjo ant grindų didelėje kraujo baloje ir buvo visas sutrankytas. Pasibaigus šiai kovai įvyko dar kelios kovos, kurios buvo lygiai tokios pat žiaurios, kaip ir prieš tai buvusios. Johnatanas kiekvieną naują kovą pristatydavo įlipęs į kovos areną ir entuziastingai skatino žiūrovus palaikyti kalinius. Pristačius paskutinę šios dienos kovą, Johnatanas nebegrįžo prie merginos, o kažkur dingo minioje ir iš pačios skalbyklos. Sandrai dairantis ir apžiūrinėjant patalpą, ji pastebėjo, kad viename žiūrovų kampe intensyviai vyksta lažybos ir statymai, matėsi, kaip buvo statomi žetonai už tam tikrus kovotojus ir stačiusieji labai intensyviai palaikė savo favoritus ir be perstojo, užsidegę rėkdavo keiksmažodžius ant priešininkų. Staiga Sandros apmąstymus pertraukė Johnatano balsas:
-Turiu tau naują aprangą, gali persirengti tame sandėliuke,-pasakė jis stovėdamas šalia merginos. Jis rankose laikė naujutėlę šviežią ir išlygintą uniformą, o vienu galvos mostu parodė į mažytes duris viename iš skalbyklos kampų.
-Greit baigsis kovos, todėl galėsi keliauti,-pasakė jis ištiesdamas jam naująją uniformą.

Sandra stebėjo kovas ir gailėjosi tų vargšų vaikinų, kuriuos taip be gailesčio talžė. Kovos atrodė žiauriai nesąžiningos. Bet jau po poros tokių susirėmimų mergina pradėjo nebejausti jokių emocijų. Suvokė, kad jai nesvarbu kuris laimės ir kas nutiks su pralaimėjusiuoju. Žinodama, kad ji čia pakliuvo ilgam, Sandra pradėjo labiau žiūrėti į kovotojų judesius. Dėjosi į mintis kokie buvo atliekami judesiai, kaip geriau pastatyti koją ir kas iš to gaunasi. Kartais net pašokdavo iš vietos išvydusi geresnį triuką ar kokį apgaulingą smūgį. Gerai, kad visi žiūrovai buvo įsijautę į reginį, todėl galėjo ir ji netrukdoma reikšti emocijas.
Kad ir kaip domėjosi kovomis, noromis nenoromis nukrypdavo žvilgsnis į susibūriavusius kampe vyrus. Matė, kad ten vyko statymai, bet pačiai nekilo noras ten sudalyvauti. Užsisvajojusi ji net akivaizdžiai krūptelėjo, išgirdusi Johnatano balsą prie savo ausies. Ji pasižiūrėjo į naują aprangą ir nesikuklindama ją paėmė. Jau antra uniforma buvo ištepliota kraujais. Pasiklausiusi vaikino nurodymų nuėjo į sandėliuką. Ten užsidarė duris, nenorėdama bereikalingo dėmesio ir paskubomis persirangė. Dar radusi veidrodžio šukę apžiūrėjo, apsivalė ir apsitvarkė savo kruviną žandą ir netrukus grįžo į skalbyklą. Laikydama nešvarią uniformą apsidairė ką su ja daryti ir laukė žaidimų pabaigos, nes jau užteko šiandien vyriškų rėkimų ir prakaito kvapo.

Sandrai išėjus iš sandėliuko, paskutinė kova buvo jau pasibaigusi, o pačiame ringo centre stovėjo Johnatanas:
-Ačiū visiems dalyvavusiems, kovos buvo tikrai nepaprastos ir įdomios. O dabar prašau visus sutvarkyti skalbyklą, dauguma žinote ką daryti. Mažomis grupelėmis prašau skirstytis iš čia ir kaip visada, jūs čia buvote arba pasikeisti rūbų arba padėjote man sunešti skalbinius,-pasakė jis žiūrėdamas tiesiai į Sandrą. Iškart po vaikino kalbos, vyrai pradėjo stumdyti stalus į vietas, keli jau su šluotomis plovė grindis. Visi, kurie dalyvavo kovose jau palikinėjo skalbyklą, po du arba po vieną. Tuo metu Johnatanas priėjo prie Sandros:
-Uniformą gali įdėti į tą dėžę. Išėjusi iš čia, kaip ir sakiau niekam negali pasakot kas čia įvyko, o jei norėsi vėl sudalyvauti, užsuk pas mane į siuvyklą, pasakysiu kada vyks sekančios kovos,-pasakė jis su šypsena.
-Išėjusi, gali neiti į med. punktą, ten pasakyk, kad tave siuntė Johnatanas. Padės tau su sužeidimais,-pasakė jis ir jau lydėjo merginą link durų:
-Tikiuosi čia tau patiko ir dar susitiksim, nes tikrai puikiai pasirodei,-pasakė vaikinas sustodamas ties durimis ir ištiesdamas ranką Sandrai, norėdamas atsisveikint.

Stebėjosi kokia čia buvo atidirbta tvarka. Atrodė kad kiekvienas žino kaip elgtis ir ką turi būtent jis padaryti. Viskas vyko momentaliai, be chaoso, sklandžiai.
Ji jau pati lūkuriavo ir tikėjosi, kad prie jos prieis Johnatanas. Dar kartą išklausiusi nurodymus, linktelėjo. Tada paspaudė ištiestą vaikino ranką, nežymiai šypsodamasi vienu lūpų kampučiu. Taip nebyliai atsisveikinusi, ji išmetė nešvarius savo rūbus į nurodytą dėžę ir išėjo.