Treniruočių salė

First topic message reminder :


Čia yra treniruočių salė, kurioje kalinei gali treniruotis po ar prieš kovas. Čia atėjus stovi įvairi įranga (Svarmenys, stanga, bėgimo takelis, dviratis ir kt.) Šioje treniruočių salėje dirba ir trenerė, kuri stiprina jūsų jėgą. Ji padeda jums pagerinti smūgius ir parenka jums tinkamiausią programą. Patalpa stebima vaizdo kamerų.

Vaikinas matė kaip trenerė priėjo prie merginos, ir po akimirkos ji nebeatrodė tokia nedrąsi. Kai ši įsiropštė į ringą, ir užsimovė pirštines vaikinas lūkuriavęs ringe atsisuko į ją.
- Gimiau pasiruošęs- nusišypsojo ir pasuko galvą į trenerę, kad pamatytu ar jau gali pradėti treniruotę. ''Šiuo atvėju treneris aš'' pagalvojo vaikinas, puikiai suprasdamas jog turės treniruoti sporto partnerę.

Po Okami atsakymo, šyptelėjo puse lūpų ir buvo bepripuolanti prie jo, kad atliktų savo pirmą smūgį. Tačiau pastebėjo vaikino klausiamą žvilgsnį, nukreiptą į trenerę. Sandra nepajudėjo iš vietos ir taip pat sužiuro į moterį šalia. Turbūt tikrai negerai pradėti be jokio jos žodžio. Nors trenerės palaikymas merginai vis teikė daugiau pasitikėjimo savimi ir aplinka.

Trenerė patenkinta įlipo į ringą po Sandros ir atsistojo netoli savo treniruojamų kalinių ir tiesiog džiaugėsi jų abiejų užsidegimu. Pamačiusi, kaip Okami akys atsisuko į ją, moteris sutriko, nesitikėjo, kad reikės duoti komandas, ji tikėjosi, kad pirma jie pradės kovą be jos įsikišimo, Bet matydama abiejų žvilgsnius atsiduso:
-Galit pradėt kovot, Sandra pasistenk pirma pasitreniruoti tiesioginiais smūgiais tik į pirštines, kad priprastum prie smūgių ir stenkis pradėti lengvais smūgiais, o tada po truputi stiprinti savo smūgius,-pasakė trenerė ir šyptelėjo, o tada atsisuko į Okami:
-O tu pasistenk iš pradžių tik atlaikyti smūgius, o vėliau galėsim truputi paįvairinti,-pasakė ji ir nusijuokė:
-Dabar ir tu turėsi truputi pabūti treneriu,-pasakė ji Okami su šypsena ir linktelėjo tarsi leisdama pradėti.

Kol trenerė kalbėjo, vaikinas atidžiai klausėsi. Viską supratęs palinksėjo, o po trenerės pridurimo jog jis turės būti treneriu vaikinas nusišypsojo.
- Nesijaudinkit, moku nusileisti silpnesniems- pasakęs atsisuko į merginą. Priglaudė rankas prie savęs ir ištiesę kairę ranką, šiek tiek į šoną, ir atsukęs delną taip, kad merginai būtų patogu į ji trenkti.
Pažiūrėjo merginai į akis ir palinksėjo, rodydamas jog jau gali pradėti pulti.

Po trenerės žodžių atsiduso ir lėtais žingsniais priėjo arčiau vaikino. Maždaug per tokį atstumą, kad galėtų pasiekti jį smūgiuodama. Dar kartą atsiduso bei pažiūrėjo į vaikino akis. Po to susikaupusi atsargiai trinktelėjo dešine ranka į jo atstatytą pagalvę. Kitą kartą smogė jau stipriau. Ir dar kartą stipriau. Visai patiko tokia pramoga, todėl šyptelėjo ir jau pabandė smogti ir kaire ranka į tą pačią vietą.

Trenerė stebėjo, kaip Sandra smūgiuoja į Okami pagalvę su dideliu pasitikėjimu ir entuziazmu, matėsi, kad jai tai pradėjo patikti, o tai trenerę džiugino. Kai mergina pradėjo smūgiuoti abiem rankomis, trenerė šyptelėjo, nes jos užsidegimas buvo pagirtinas, tai gali toli nuvesti:
-Okami, keisk rankų pozicijas, kad jei būtų sunkiau ir gali truputi ją paspausti, pats puldamas, o tu Sandra stenkis bloguot,-nurodė trenerė eidama aplink Okami su Sandra ir švelniai su savo koja pastūmė Sandros koją atgal, kad jai būtų patogiau stovėti, o priėjusi prie Okami, ji trinktelėjo per stuburą, kad išsitiestų truputi.

Vaikinas po truputį keisdamas letenų pozicijas leido merginai įsivažiuoti. Vis greitino smūgių ritmą ir vis plėsdavo rankas labiau į šalis, jog mergina turėtų labiau pajudėtį tam, kad pasiektų taikinį. Kai išgirdo trenerės komentarus, šiek tiek sustabdė treniruotę. Trenerei baigus kalbėti, vėl pakėlė rankas, jau buvo pasiruošęs šiek tiek pasunkinti treniruotę, kadangi merginai teks gintis. Jau norėjo atsistoti į kovinę poziciją, kai staiga netikėtai pajuto smūgį į nugarą. Tai privertė jį paeiti žingsniu į priekį, norint neprarasti lygsvaros. Atsuko galvą į trenerę ir pasižiūrėjo klausiamu žvilgsniu, tačiau po sekundėlės jam buvo nebesvarbu. Atsistojo į kovinę poziciją, rankas laikydamas prie smilkinių, ištiesė dešinę ranką, atkišdamas leteną patogiu smūgiavimui kampu. Sulaukęs smūgio, greitai pakeitė ranką, kurią laikė šiek tiek iškėlęs, sulaukęs smūgio ir į ją pasitraukė šiek tiek į šoną, ir staigiai ištiesė kairę ranką. Sulaukęs smūgio pasilenkė į priekį,ir užsimojo dešine ranka taikydamasis priešininkei į galvą. Žinoma smūgis nebuvo stiprus, nes jis nenaudojo jėgos, ranką buvo šiek tiek atpalaidavęs. Tačiau jis buvo pakankamai greitas, kad priešininkė tūrėtų nuo jo gintis. Vaikinas tikrino, ant kiek išlavinti priešininkės refleksai.

Kuo toliau tuo labiau patiko smūgiuoti. Tai net kėlė pasitikėjimą pačia savimi ir veide vis platėjo šypsena. Akimirkai mergina sustingo kada trenerė pataisė jos kojų padėti. Tačiau netrukus Sandra pajuto, kad tokia stovėsena dar labiau palengvino jos rankoms smūgiavimo trajektoriją. Ji jau galėjo lengviau daužyti pagalves kai jos priešininkas ėmė keisti aukštį ir pozicijas. Dar kiek ir ji būtų pabandžiusi greitesnes atakas, bet netikėtai vaikinas perėjo į puolimą. Vienas vienintelis smūgis ir pagalvė paprasčiausiai susitiko su merginos galva. Aiktelėjusi Sandra pora šuolių atsitraukė atgal. Ji tam nebuvo pasiryžusi. Fizinis skausmas ne jai. Ji to nenori. Todėl susiraukusi pradėjo nusiiminėti pirštines.

Trenerė stebėjo kovą, tai jai kėlė pasitenkinimą, nes matė, kaip Sandra tuo mėgavosi. Mergina, sugebėjo duoti smūgius ir matėsi, kad ji po truputi tobulėja. Bet staiga Okami trenkė Sandrai tiesiai į veidą, mergina nespėjo sureaguoti, todėl smūgis buvo tiesioginis. Trenerė susiraukė, skaudėti neturėjo labai, bet tikrai turėjo būti nemalonu. Staiga Sandra pradėjo nusiiminėti pirštines:
-Vau.... vau... vau... Kas yra? Ką darai?,-paklausė trenerė nustebusi prieidama prie Sandros ji matė, kad ji liko nepatenkinta smūgiu:
-Gi čia nieko tokio, viskas puiku, mes mokomės, Okami gal ir paskubėjo, su smūgiu, bet viskas tvarkoje,-pasakė trenerė greitai ramindama mergina.
-Tu dar nemoki gintis, tai naturalu,-apsakė trenerė ir atsiduso:
-Atsikvėpk ir žiūrėk,-pasakė trenerė ir atsistojo prieš Okami:
-Aš duodu smūgi, apsigini, o tada tu man trenki,-pasakė trenerė ir šyptelėjusi, trenkė Okami į pirštinę, smūgis nebuvo lengvas.

Po vaikino smūgio nuskriejusi mergina vaikiną nustebino, jis nesitikėjo, jog ji taip lengvai pasiduos. Gi verkdama veržėsi į salę, kad sustiprėtų. O dabar prieš jį stovejo pasiduoti norinti mergina. jei ne trenerė, vaikinas pats būtų ją padrąsinęs. Po trenerės komandos, autopilotu atsistojo į kovinę padėtį, ir trenerės rankai išsitiesiant refleksai suveikė, ir jo alkūnės, bei riešai susiglaudę, visiškai uždengdami veidą ir sugerdami smūgį. Nuo smūgio šiek tiek atsilošė, ir trenerės pirštinei atsitraukiant vaikinas greit visu korpusu linko į priekį, kairę ranką palikdamas prie smilkinio, o dešine- šiek tiek nuleido, tačiau tik milisekundei, ir paleido trenerės pusėn. Vaikinas taip pat nenusileido, tad smūgis buvo žymiai stipresnis ir greitesnis nei tas, kuriuo puolė Sandrą.

Trenerės žodžiai sustabdė merginą ir ji nustojo nusiiminėti pirštines. Jei ne ji, Sandra tikrai būtų nulipusi nuo ringo ir nuėjusi savais keliais. Kaip nors sugalvotų kaip išsisukinėti iš kovų. O gal susirastų kokių užtarėjų. Bet dabar ji pasiliko. Pasiliko ir kaip trenerė sakė ilsėjosi giliai kvėpuodama bei sekdama kaip moteris apsikeičia smūgiais su vaikinu.

Trenerė šyptelėjo kai vaikinas, apsigynė nuo jos smūgio, aišku to ir tikėjosi, trenerė su juo nepersistengė, nes kitaip jis jau senai būtų nuo smūgio įmūritas į sieną. Kai Okami užsimojo smogti, trenerė greit pastebėjo jo veiksmus, ji greit užkišo ranką iš apačios ir blokuodama smūgį, nustūmė ranką į šoną, o su kita ranka užsimojo smogti, tačiau ranka nepasiekusi Okami sustojo:
-Dar kartą tą patį,-pasakė trenerė ir atsistojo į tą pačią poziciją:
-Pirmiausia, svarbiausia yra ne puolimas, o gynybą, visada būk pasiruošus gintis, o svarbiausia susikaupus, matau, kad mėgaujiesi, kai trenki, tačiau neleisk tam nukreipti dėmesio nuo savigynos,-pasakė trenerė ir šyptelėjo:
-Na, Okami, dar kartą kartojam tik šį kartą sulėtintai, o tu Sandra stebėk tiek jo tiek mano gynybą,-pasakė trenerė žiūrėdama į vaikiną ir užsimodama su ranka.

Pagal trenerės komandą, dar karta pakortojo puolimą ir gynybą. O tada laukė, galbūt trenerė leis pratesti treniruotes su Elfe.

Stebėjo kovą ir bandė įsivaizduoti save jų vietoje. Gauti smūgius vis tiek atrodė absurdiška ir nemalonu. O jų judesiai buvo tokie natūralūs, kad merginai vargu ar pavyks pakartoti. Tačiau vis itikinėjo save, kad galės ir ji taip padaryti. Svarbiausia blokas ar kažkaip numušti vaikino rankas į šoną.
Užsigalvojusi ir bestebėdama veiksmus nepajuto kaip pradėjo atkartoti trenerės judesius.

Trenerė kartodama veiksmus su Okami pastebėjo, kad Sandra puikiai atkartoja jos veiksmus. Trenerės veide nušvito šypsena. Ji parodė Okami, kad sustotų ir patenkinta išsitiesė:
-Man rodos tu gabesnė nei maniau,-pasakė ji su šypsena, nusiimdama pirštines ir pasitraukdama iš buvusios Sandros vietos prieš Okami. Ji pastūmė Sandrą į priekį:
-O dabar mačiau, kaip puikiai atkartoji mano veiksmus, todėl dabar juos panaudosi,-pasakė ji ir atsistojo šalia jų, linkteldama Okami:
-Na nepersistenk, bet pamokyk ją,-pasakė ji su šypsena.

- Tai ir daryčiau, jeigu ji nebijotų- pasakė trenerei ir atsisuko į merginą- nagi susiimk, aš labai silpnai ir lėtai pulsiu, o tu ginkis.
Palaukė kol mergina užsimaus pirštines.
- Pasiruošusi? Pradedam, ginkis- pasakė ir lėtai be jėgos bandė pataikyti merginai į galvą, tikėdamasis jog ši apsigins.

Klausydamasi abiejų pamokymų kažkuriuo metu net susigėdo ir susigūžė. Susiėmusi užsidėjo pirštines bei atsistojo priešais vaikiną. Stebėjo jo ištiesiamą ir besiartinančią ranką, o kada ji buvo visai šalia Sandros veido, mergina pasilenkė išvengdama smūgio. Kad ir koks švelnus jis bebūtų. Tiesiog sustabdyti priešininko ranką dar pasibijojo, bet kitu bandymu jau buvo nusiteikusi išbandyti ir tai.

Nudžiugo, jog mergina nors ir nebandė blokuoti, tačiau pamėgino išvengti jo pirštinės. Pritraukė ranką su kuria puolė ir dabar jau bandė trenkti iš kitos. Taip pat be jėgos, tačiau truputi greičiau. Taip vaikinas po truputį drąsino merginą, jog ši nebijotų jo smūgių ir po biškį gintusi, kol tai įaugs į refleksus.

Pamačiusi kaip juda kita vaikino ranka, instinktyviai cyptelėjo. Ji buvo nusprendusi neišvengti sekančio smūgio, o pamėginti jį blokuoti, todėl šiuo metu darėsi baisu. Abejojo savo sprendimu, bet ranka judėjo greičiau ir apmąstymams laiko nebuvo tiek daug. Sandra pamėgino atkartoti trenerės judesį ir iškelta sulenkta ranka blokuoti vaikino smūgį. Ties pat susidūrimu užsimerkė. Ir pabandžiusi imtis iniciatyvos, vos pagalvė atsitrenkė į jos ranką, kita smūgiavo į priekį link vaikino.

Giliai širdyje vaikinas didžiavosi mergina. Ją treniruodamas, prisiminė savo treniruočių pradžią, kai jis mokėsi kovoti. Kaip jis užsimerkdavo prieš kiekvieną smūgį, kaip bijodavo priešininko atakų, kartais pamiršdavo gynybą. Merginoje jis ižvelgė saujelę savęs. Na, bent jau praeities savęs, dabar jis yra išaugęs iš šių dalykų, tad jis tiki jog ir mergina su pakankamai ryžto gali tapti nebloga kovotoja, kaip jis, ar netgi trenerė.
Lengvai priėmė merginos smūgį, ir nusprendė dar kolkas nespausti merginos, paleido dar keletą lėtų ir lengvų smūgių, ir priėmė keletą lengvų, nedrąsių merginos smūgių. Kai jau nusprendė, jog laikas pasunkinti užduotį, vaikinas keitė ritmą. Ritmas buvo labai svarbus kovoje, pastebėjęs priešininko ritmą, galima numatyti, koks bus jo sekantis smūgis. Tad patys geriausi ir tobuliausi kovotojai keičia ritmą pakankamai dažnai, kad priešininkai negalėtų pilnai prie jų prisitaikyti. Vaikinas priėmęs smūgį, vietoj įprastinio kairės rankos smūgio palinko į dešinę ir pabandė trenkti dešine. Smūgis buvo lengvas kaip ir visi prieš tai buvę smūgiai, tačiau jis netūrėtų būti tai, ko mergina tikėjosi. Mat ji yra naujokė, tad vaikinas nemanė, jog ji apskritai seka jo ritmą, tad į staigų jo pasikeitimą ji išvis netūrėtų sureaguoti. Na, bent jau taip Okami manė, kaip visada save iškeldamas prieš kitus, ir nuvertindamas priešininkus.

Sandra mokėsi kovos meno. Lėtai,bet užtikrintai ir vis drąsiau. Priimdama švelnius vaikino smūgius suvokė, kad nėra ko bijoti. Jei ir prasileisdavo kokį kirtį užsižiopsojusi, tai nestiprus kepštelėjimas merginai tik užtvirtindavo bekylantį isitikinimą, jog neužsigavęs nieko nepasieksi. Tuo pačiu ruožtu nebesibaimino ir priešininkui trenti. Žinoma jos smūgiai buvo visiškai netinkami kovai. Naujokei reikėtų ir šiaip įgauti daugiau jėgų, bet pradžiai visai turėtų būti neblogai. Gera pradžia džiugino Sandrą ant tiek, kad jos veide net šypsena plėtėsi kartu su augančiu pasitikėjimu savimi. O svarbiausia, kad ji tuo mėgavosi. Jai patiko apsikeisti smūgiais. Ją žavėjo vaikino judesiai ir besikeičiantis ritmas. Mergina pasirodo buvo imli kovos triukams. Ji spėjosuvokti, kad priešininko judesiai nevisada kartosis ir nėra ko tikėtis sulaukti atakos iš tos pačios pusės ar padėties.
Kaip tik tuo metu, kada Sandra pati užsidegė išbandyti greitesnius smūgius ir rimtesnę kovą, vaikinas pakeitė taktiką. Ji tik akies krašteliu pamatė kaip šis krypsta į šoną. Tuo metu suveikė merginos beprabundantys instinktai. Ji staigiai kryptelėjo į priešingą pusę, permetė visą kūno svorį ant vienos kojos ir dar pasisukusi trenkė pirštine vaikinui į veidą.

Kai kurie žmonės mokosi greitai, Sandra buvo viena iš jų. Okami kilstelėjo antakį pamatęs priešininkės judėsius. "Visai neblogai, pažiūrėkime", vaikinas priešinga merginos puolančiai rankai rankos delnu, gražiai kaip tekantis vanduo nuvedė priešininkęs smūgį, kartu su ja visa jam pro šoną. Kai galėjo matyti merginą linkstančią į priekį, pro jį, jis greitai paleido smūgį, jį sustabdydamas prieš vaikino rankai paliečiant jos galvos šoną.
- Niekada nenuvertink savo priešininko- nusišypsojo ir atsistojo į paprastą stovinčią poziciją.
- Gan neblogai, jeigu dar pasitreniruosi, greitai būsi gan stipri varžovė, greitai mokaisi- pasuko galvą į trenerę- nesupyksite jeigu pasiimsime kelių minučių pertraukėlę?-

Besitreniruojančius kalinius trenerė stebėjo akylai, ypač tuo atvėju, jei Okami vėl persistengtu su smūgiu. Bet vaikinas puikiai perėmė trenerio vaidmenį ir labai puikiai dirbo su mergina. Trenerę tai nustebino ir nudžiugino. Ji suprato, kad su Sandra teks įdėti daug darbo, o Okami teks mokyti jau sudėtingiau ir intensyviau.
Nors Sandrai ir reikėjo daug išmokti, mergina buvo labai imli visiems Okami rodomiems dalykaims. Tai džiugino Tifą, nes žinojo, kad tai palengvins jai darbą, o mergina pajaus ką reiškia kovoti prieš tikrą priešininką, o ne vien prieš žmogų, kuris ją moko. Kai Okami nusprendė pakeisti taktiką, o Sandra jau buvo įsibėgėjusi, Tifa sustingo - nes tikrai tikėjosi, kad mergina smūgio neišvers, bet jos nuostabai tai merginai pavyko. Iškart po to Okami atsisuko į trenerę. Šios veide atsirado šypsena:
-Žinoma galit, puikiai pasidarbavot,-pasakė ji su šypsena ir priėjo arčiau.
-Sandra, puikiai mokaisi, labai gerai blokuoji ir net atakuoji, aišku tik reik apšlifuoti visus judesius dar ir daug daug kartų pasipraktikuoti. O tu, Okami, šaunuolis, puikiai mokai, galėtum net vietoj manęs dirbti,-nusijuokė ji.

Vaikino žodžiai dėl priešininko nuvertinimo, privertė Sandrą susiraukti. Gal ji ir nemoka muštis, bet tai nereiškia, kad neturėtų dėti pastangas ir tai tikrai nebuvo kažkoks nuvertinimas tuo metu kai ją apgavo. Negi turėjo žinoti visus galimus smūgius ir pirmą kartą besimušant sureaguoti, kad ją patempė.
Sukryžiavo rankas ant krūtinės, po paskelbtos pertraukos.
-Tai gal man šiai dienai pakaks.
Išspaudė šypsenėlę treneriai. Jau pradėjo justi nuovargį, o niekada nesitreniravusi pasibijojo, kad kitą dieną išvis neatsikels.

Vaikinas buvo ištvermingas, ir merginą vertino kaip save. Tik po to, kai mergina paskelbė jog šiandienai užteks, vaikinas suprato, jog ji yra mergina ir neturi tokio sportinio pasirengimo kaip jis.
- O, na gaila, o man trenere ar yra dar pratimų šiandienai?- galbūt ir buvo pavargęs, bet dar turėjo parako. Turėjo užtektinai energijos pilnai sporto sesijai. Lygtais buvo užmatęs bėgimo takelį, o ir atsilenkimai treniruotės pabaigoje buvo labai efektyvūs. Vis galvojo apie treniruočių programą, kurią galėtų atlikti.