Treniruočių salė

First topic message reminder :


Čia yra treniruočių salė, kurioje kalinei gali treniruotis po ar prieš kovas. Čia atėjus stovi įvairi įranga (Svarmenys, stanga, bėgimo takelis, dviratis ir kt.) Šioje treniruočių salėje dirba ir trenerė, kuri stiprina jūsų jėgą. Ji padeda jums pagerinti smūgius ir parenka jums tinkamiausią programą. Patalpa stebima vaizdo kamerų.

Tifa pažiūrėjo į Sandrą, kuri atrodė šiek tiek įsižeidusi, moteris pakreipė galvą į šoną, mėgindama išsiaiškinti dėl ko. Bet greit jos mintis išblaškė jos noras pabaigti šios dienos treniruotę. Trenerė atsiduso ir priėjo prie Sandros:
-Tikiuosi treniruotė patiko ir tikiuosi tave pamatyti čia arba arenose, nes iš to ką mačiau žaidynėse ir čia - tu puikiai kovoji, tai parodo ir laimėtos varžybos,-pasakė Tifa tik Sandrai su šypsena, o tada iš kišenės ištraukus ranką, paėmė ir į Sandros ranką įdėjo žetoną ir pasilenkė link jos ausies:
-Čia už gerą treniruotę ir motyvacija tobulėti. Prisimink.... Čia neišgyvensi nekovodama.... Neveiklūs asmenys jiems nereikalingi,-pasakė trenerė tyliai tik Sandrai į ausį.
-Sėkmės,-primerkusi vieną akį, ji apsisuko į Okami, kuris prieš kelias minutes uždavė klausimą:
-Na.... O tu nori pasitreniruoti savarankiškai ar pakovoti su manim?,-paklausė ji su šypsena vaikino. Moteris tikėjosi, kad vaikinas pasiliks, žinojo, kad ištvermės jis turi daugiau, nei mergina, todėl su mielu noru mielai jį dar pakankintų vienaip ar kitaip.


[[Sandra - ridenk Žetonų kauliuką, sužinosi ką gavai]]

Okami pasikasė galvą, pamastė apie savo silpnąsias savybes, kurias reiktų gerinti. Technika buvo nebloga, gynėsi irgi pakankamai gerai. Jėgos užteko, ištvermingas buvo kaip bulius. Išanalizavęs save, supratęs savo silpnybę vaikinas apsisprendė.
- Aš noriu patobulinti savo greitį, gal turite kokių pratimų, kurie drąstiškai ir per trumpą laiką patobulintų mano greitį?- paklausė vaikinas su spindinčiomis akimis. Niekada nenorėjo praleisti progos patobulėti.

[[yay! ačiūū! ]]

Nejaukiai jautėsi kai trenerė priėjo prie jos. Prieš visus būtų pasitempusi, o ši moteris matė kokia ji silpna. Galima sakyti, kad žinojo apie ją viską ir net daugiau nei pati Sandra.
Užsiminus apie pergalę, mergina dar labiau susigūžė, nes net nenutuokė kaip ji laimėjo. Ten tiesiog buvo kažkoks keistas atsitiktinumas.
Tik šyptelėjo trenerei, užmetė akį į delne įspaustą žetoną ir įsikišo jį į kišenę.
-Ačiū už visus patarimus
Apsisuko ir išėjo.

The member 'Elfas' has done the following action : Kauliukai

---

'Žetonų dice' :

Tifa plačiai išsišiepė, kai Sandra padėkojo ir pamojus jai nulydėjo ją akimis.
"Įdomi mergina, turi motyvacijos ir noro, daug pasieks, jei nepasiduos ir kovos už save ir išgyvenimą čia" pagalvojo trenerė.
O iš kart po to jos žvilgsnis grįžo prie Okami. Ši išsišiepė:
-Daug ką moki, nemačiau visko per treniruotę su Sandra, bet tai ką pamačiau, supratau, kad tau pradmenų nereikia. Kadangi nori greičio, pirmiausia, manau, pradėsime nuo lengvesnių pratimų, darbo sporto salėj, o tada pereisime prie treniruočių vienas prieš vieną,-pasakė trenerė ir pamojusi Okami išlipo iš rinko ir grįžo į sporto salę, uždarydama duris į ringą ir užrakindama.
-Pirmiausia pradėsim nuo šito,-pasakė ji prieidama prie bokso kriaušės:
-Pripratai, prie lėtų judesių su Sandra, todėl pirmiausia apšilk su šia bokso kriauše, kad priprastum, o tada kai apšilsi, užsiimk su šita,-pasakė trenerė ir mostelėjo ranka į mažytę bokso kriaušę, kuri buvo ant pagalio.

Vaikinas linktelėjo, jo lūpų kampučiai šiek tiek pakilo. Okami džiaugėsi iš pačių širdies gelmių, jug trenerė leido dar pasitreniruoti! Ne kiekvieną dieną gauni tokią progą, o dar žinant jog čia kalėjimas. Vaikinas drąsiai nuskubėjo link nurodytos bokso kriaušės, pasitvarkė pirštines, jos buvo šiek tiek atsilaisvinusios, reikėjo šiek tiek paveržti. Pasitaisęs atsistojo į kovinę poziciją, pirmiausia paleido smūgį iš kairės rankos, jį pasekė dešinės rankos alkūnė ir kombinaciją užbaigė žemas spyris iš kairės kojos. Pakartojo šią kombinaciją penkis kartus, tada nusprendė pasitreniruoti kitą. Ši kombinacija prasidėjo nuo dešinės rankos smūgio, vos tik atitraukęs dešinę ranką Okami greitai žengė žingsnį į priekį ir ''sumurdė'' dešinės rankos alkūnę į kriaušę, kombinaciją užbaigdamas kairės rankos alkūne ir dešinės kojos vidutiniu spyriu į korpuso šoną. Ši kombinacija realioje kovoje galėjo padaryti įpatingai daug žalos, ar net nužudyti, neveltui treniruotėse per sparingus neleidžia naudoti alkūnių, o jas naudoja tik profesionalai arba per turnyrus! Smūgiai iš alkūnių buvo labai stiprūs ir pavojingi. Šią kombinaciją panaudojęs penkis kartus, vaikinas vėl pakeitė kombinaciją. Šį kartą jis pradėjo iš kairės rankos šoninio smūgio, pasekdamas dešinės rankos tiesiu smūgiu ir užbaigdamas kairės kojos kelėnu į korpusą. Pakartojęs ir šią kombinaciją penkis kartus, vaikinas nusprendė, jog apšilimas baiktas, nuėjo prie sekančios kriaušės. Tai buvo kriaušę (vaisių) primenanti kriaušė ant metalinio strypo. Vaikinas pradėjo įprastines kombinacijas vienas du, vienas du trys ir kitokias, vis greitėdamas, kol galiausiai kriaušė tiesiog skraidė į visas puses nespėdama net atsistatyti į savo pradinę poziciją, dėl sekančio atskrendančio smūgio.

Trenerė šyptelėjo, kai Okami su tokiu užsidegimu ir noru priėjo prie kriaušės ir pradėjo ją trankyti. Moteris pamačiusi, kad vaikinas ir be jos gali apšilti labai puikiai, ji apsisuko ir nuėjusi link spintelės, kur buvo laikomi visi daiktai ir įmetė Sandros pirštines į vidų. Tada apsisuko ir įkrito į savo kėdę, užmetė kojas ant stalo ir atmetusi galvą atgal užsimerkė. Aišku, jos ramybės būsenai trukdė Okami, kuris be paliovos trankė kriaušę. Trenerė atmetė galvą atgal ir įsmeigė akis į vaikinuką. Jo judesiai ir kombinacijos jei patiko, sukėlė šypseną. Ji nesikišo, nekomentavo tik stebėjo.
Kai šis pradėjo trankyti mažąją kriaušę, trenerė atsiduso ir atsistojo nuo kėdės. Ramiai priėjusi prie Okami, viena ranka pagavo besiplaikstančią kriaušę ir ji sustojo kai įbesta:
-Per anksti tau ją trankyti,-pasakė ji trumpai, net nepakomentavusi kodėl. Paleidusi mažąją kriaušę, ji priėjo prie didžiosios ir paėmusi su rankomis kriaušę, ją suspaudus laikė:
-Dar kartą, tie patys judesiai, ką dariai prieš tai,-pasakė ji rimtu veidu ir žiūrėjo per vieną kriaušės šoną į Okami.

Kriaušė trankė įnirtingai, net prakaitas varvėjo nuo kaktos. Nekreipė dėmesio į aplinką, visiškai susikaupė ties taikiniu, kurį baladavo kiek tik sugebėjo. Sustojo, ''hmm?'' klausiamai pažiūrėjo į kriaušytę vaikinukas, tada pakėlė akis į ją sustabdžiusį asmenį- trenerę. ''Kaip tai per anksti?'' pagalvojo, tačiau nieko nesake. Darė kaip liepta, priėjo prie didžiosios kriaušės, atsistojo į poziciją ir iš visos dūšios ją daužė, tobulai atlikdamas žinomas kombinacijas, su kiekvienu smūgių iškvėpdamas, ir refleksų pagalba žaibiškai atitraukdamas rankas atgal prie smilkinių. Šie veiksmai buvo iš esmės atidirbti, o jo smūgių jėga net atmušdavo trenerę su visa kriauše atgal, įpač po kiekvieno spyrio, nes spyriai buvo kelis kartus stipresni, negu rankų smūgiai. Į trenerę nežiūrėjo, nors matėsi jos galvos šonas, pilnai susikaupė tik į kriaušę, stebėjo kiekvieną smūgio trajektoriją, ir vis stengėsi perlipti savo limitus, tačiau atidžiai klausėsi, ar neišgirs kokio komentaro.

Trenerė stebėjo vaikinuko smūgius, šis turėjo labai geros technikos ir trenerė matė, kad jis ne šiaip lankydavo salę, kad "pasimaivyti". Nors vaikino keli smūgiai ir kliūdavo taip, kad trenerė centimetru pasistumdavo atgal, tačiau ji nepratarė nei žodžio. Kol vaikinas įnirtingai daužė kriaušę, ji stebėjo tik jį. Staiga kai vaikinas viena ranka užsimojo vėl smogti į kriaušę, jis pajuto nesmarkų smūgį į žandą, kuris paraudonavo. Tačiau šiam atsisukus trenerė ramiai laikė kriaušę su plačia šypsena veide.

Vaikinas toliau kapojo kriaušę, kad net prakaitas taškėsi ant žemės. Po krūvos smūgių ir spyrių vaikinui buvo pasunkėjęs kvėpavimas. Atsitraukė ir norėjo pradėti naują kombinaciją, tačiau paslydo ant prakaito ir lėkė galva priekį į trenerę, kurios galva kišojo iš už kriaušės šono. Nedaug truko ir būtų išsitėškęs į moterį, tačiau galva kažką prilietė, ir jis tiesiog susmuko ant žemės. Tai buvo trenerės delnas.
- Keistas būdas sustabdyti krentantyjį- pasakė gulėdamas, šypsojosi atgal trenerei.

Trenerė pažiūrėjo į Okami ir pradėjo juoktis, tada ištiesė prieš jį ranką norėdama padėti atsistoti:
-Atsiprašau, norėjau sustabdyt tavo ranką, bet tu sugebėjai paslyst,-pamelavo ji, nepasakydama savo tikrojo tikslo ir padėdama jam atsistoti. Trenerė paleidusi kriaušę, nuėjo prie savo stalo ir paėmusi nuo jo vandens butelį, pametė jį Okami:
-Išgerk, kitaip dehidratuosi,-pasakė ji nusijuokdama ir grįždama prie jo.
-Taaaaaiiip... Puoli gerai, turi gerų kombinacijų, bet pastebėjau vieną problemėlę, tu labai stengiesi ir persistengi. Čia pirmas pastebėjimas susijęs su pačia treniruote ir ne tik,-pasakė ji ir parodė prisėsti:
-Atlik viską ramiau ir nereikės tiek jėgų išeikvoti bereikalingiems veiksmams. Kitas dalykas, labai dažnai, po kurio laiko, pradedi kartoti tuos pačius judesiu vėl ir vėl iš naujo, todėl iškart sakau, kad tave labai greitai perpras ir tai panaudos prieš tave. Norint greičio pirmiausia turi išmokti keisti savo pačio poziciją, judėti. Nesvarbu, kad tai tik bokso kriaušė, bet aplink ją staipytis irgi gali. Todėl tau reik padirbėti ant greičio, judesiukų kaitos, na ir aišku reikia jėgos, kad ji būtų kiekvienam tavo smūgį, o ne tik tam tikruose,-pasakė trenerė ir atsidususi šyptelėjo:
-Atsigavai? Dar nori treniruotis ar jau viskas? Ir ar viską supratai?

Okami atsistojo, trenerė labai greitai ištiesė savo ranką ir dėl dviejų vienas į kitą judančių objektų susidūrimo, dabar jam paraudonavo skruostas. Panašiai kaip susidūria du vienas į kitą visu greičiu judantys traukiniai. Atsistojęs pasikasė sau žandą, skausmas mažesnis negu prasileidus smūgį, tačiau vis tiek šiek tiek niežėjo. Trenerė papasakojo jam jo klaidas, vaikinas atidžiai klausėsi.
- Manau šiandienai užteks- jo žodžius patvirtino jo pilvo suriaumojimas- matot, net pilvas man pritaria.

Trenerė šyptelėjo vaikinukui:
-Teisingas sprendimas, kitą kartą, manau galėsi pasitreniruoti tikslingiau,-pasakė ji su šypsena:
-O tau - tik į arenas kovoti, turi taktiką, stilių. Ten tave daugiau išmokins, nei aš čia,-nusijuokė ji ir surimtėjusi pažiūrėjo į Okami labai rimtu veidu:
-Gali kovoti, užsitarnauk pagarbą ir pamatysi tau čia bus labai lengva,-pasakė ji su šypsena ir ištraukusi iš kišenės ranką pamėtėjo jam žetoną:
-Sėkmės,-pasakė ji nueidama su šypsena prie savo stalo.

[[ Už RP - Ridenk Žetonų dice ]]

Vaikinas pagavo žetoną, atidarė kumštį ir pasižiūrėjęs į žetoną nusišypsojo.
- Dėkui, gerai lekiu- nusišypsojo vaikinas ir patraukė laimingas, tačiau pavargęs iš treniruočių salės.

The member 'Okami' has done the following action : Kauliukai

---

'Žetonų dice' :

Turint krūvą žetonų, Sandrai kilo daug klausimų. Kažkiek suvokė, kad tai yra pagrindinė kalėjimo valiuta, bet ką su ja gali daryti, nežinojo. Knietėjo išsiaiškinti, o tam reikėjo patikimo žmogaus. Šiuo metu pažinojo tik Johnatana ir trenerę. Bent jau tie du labiausiai kėlė pasitikėjimą. Vis tik pasirinko trenerę, nes kaip mergina su mergina turėtų būti lengviau kalbėtis.
Sandra lėtai įsliukino į salę ir apsidairė. Ji buvo tiek susidomėjusi žetonais, kad net nepagalvojo apie savo žaizdų susilopinimą.

Salėje girdėjo kaip buvo kilnojami svarmenys, daužomos bokso kriaušės. Ore vyravo prakaito kvapas ir buvo tvanku. Joje buvo keli vyrai, kurie intensyviai treniravosi. Sandrai įėjus į salę, niekas į ją nesureagavo. Trenerė buvo prie vienų vyrų, kurie daužė kriaušę ir pastoviai ant jų rėkė:
-Debilų kompanija, kaip vištos trankote, išvis kaip jūs čia patekote,-trenerės balsas skambėjo per visą patalpą.

Nužvelgusi salę, viduje susigūžė. Vyrai taip inirtingai treniravosi. Smūgiai skambėjo per visą patalpą, o trenerė vis tiek ant jų rėkė. Negi yra galimybė trankyti smėlio maišus dar stipriau?
Sandra patyliukais prisliūkino prie trenerės ir atsargiai pirštu pabaksnojo merginai į petį.

Sandrai priartėjus prie trenerės ir palietus jos petį, trenerė greit atsisuko ir sugriebė ją už kaklo, kita ranka užsimodama trenkti, bet sustingo. Tifos ranka smarkiai spaudė merginos kaklą:
-Ką tu čia dirbi?,-pasakė ji piktai ir patraukė savo ranką nuo jos kaklo.
-Daugiau niekada prie manęs taip nesiartink,-pasakė trenerė ir nužiūrėjo ją, jos sužeistą kūną:
-Naaaa... Kaip sekės tau? Ar patiko?,-ji šyptelėjo ir patraukė link savo stalo.

Pajutusi pirštus sau ant kaklo ir vos pastebėjusi iškeltą kumštį, Sandra stipriai užsimerkė. Neabejotinai dabar gaus smūgį, o prieš trenerę nepasišakosi, bent jau ne tokiu momentu. Pati prisidirbo. Tačiau smūgio taip ir nebuvo. Vietoj to sekė pamokslai. Mergina prasimerkė ir šypsodamasi nusekė Tifai išpaskos.
-nepasakyčiau, kad patiko. Beje gavau kautis peiliais...
Kažkas apsivertė Sandroje, gal dėl to kad netikėtai išaugo pasitikėjimas trenere, bet mergina dabar energingais mostais nupasakojo beveik visą savo kovą. Nors ji pati neigė, tačiau veidas švytėjo iš pasitenkinimo. O prisiminus užplūdusį tuo metu adrenaliną net drebėjo rankos.
- ... aš šita... ką galiu su jais daryti?
Baigusi savo pasakojimą, Sandra nusikabino nuo kaklo tagų vėrinėlį ir padėjo priešais trenerę.
-ta prasme žinau kad čia kažkokia valiuta ar pan, bet jei yra valiuta turi būti ir prekės. Plius jie skirtingi

Merginoms einant links stalo, Sandra spėjo išpasakoti vos ne visą savo gyvenimą. Trenerė merginai bekalbant nekantriai įkrito į savo kėdę ir atsisuko į Sandrą, piktu ir nepatenkintu žvilgsniu. Šiai nusiėmus grandinėlę nuo stalo ir parodžius ją trenerei, šios akys dar labiau susiaurėjo nuo pykčio ant merginos:
-Pirmiausia, tu gal nukeliauk tiesiai pas kalėjimo viršininką ir per visus garsiakalbius paskelbk apie nelegalę kovų areną,-pasakė moteris piktai nužiūrėdama kalinę, o tada visą patalpą, kurioje buvo dar keli kaliniai, kurie treniravosi:
-Mergyt, neversk man gailėtis, kad tave pasiūliau šitam reikalui. Galvojau, kad bent laikyt liežuvį už dantų mokėsi, bet pasirodo, kad šitoj sritį esi tokia pat prasta, kaip ir ringe,-pasakė ji, įkasdama merginai ir gana skaudžiai. Tada lėtai paėmė nuo stalo grandinėlę su žetonais:
-Tu turbūt manęs nesupratai, aš netapsiu čia tavo geriausia draugė, vien todėl, kad vieną kartą tau padėjau. Padėjau - nes tau reikia sustiprėti, kitaip žūsi. Pradėk naudoti savo galvą, tada ir raumenys atsigaus. Negaliu aš tau teikti informacijos, aš ne kalinė. O tuo labiau apie žetonus nieko nenusimanau, nes čia jie nenaudojami.,-pasakė ji apsisukdama savo kėdėje ir iš stalčiaus išsitraukdama užrašų knygą, o tada atgal ant stalo padėdama Sandros žetonus:
-Dar kažko?,-paklausė trenerė ir pakėlė akis į Sandrą, jos atrodė nebetokios piktos, tačiau jos vis dar lakstė po kambarį, vis stebėdama, kitus esančius jame.

Išvydusi piktą trenerės veidą, nutilo. Susigūžė. Atsiklausė moralą. Ji net nepagalvojo, kad čia tokia didelė paslaptis, apie kurią turbūt vis tiek visi žino. Kuo ilgiau žvelgė į moterį priešais, tuo labiau ir pati merkėsi. Pyktis užkrečiamas. o tada "pasirodo, kad šitoj sritį esi tokia pat prasta, kaip ir ringe".
Šie žodžiai taip skaudžiai dūrė per širdį, kad pritrūko oro ir užgulė ausis. Sandra nuoširdžiai tikėjosi, kad su trenere jos yra draugės. Kad turės su kuo pasidalinti savo ispūdžiais ir atradimais, ko niekada neturėjo gyvenime. Niekada anksčiau to ir nereikėjo, bet šiuo metu buvo neapsakomai gera turėti kažką su kuo gali paplepėti apie varganą gyvenimą. Bet ji klydo. Visi aplinkui vienodi. Visi iki vieno, o šypsenos nukreiptos į tave - netikros. Ji net suabejojo ar atgaus savo žetonus.
-Ne. Daugiau nieko. Ačiū
Ramiai atsakė į paskutinį klausimą. Nors stengėsi išlaikyti paprastą toną, bet balse girdėjosi merginos nusivylimas ir įskaudinimas. Pasiėmė ir užsidėjo atgal ant kaklo žetonus, padėkojo, kad ją sugrąžino į realybę, apsisuko ant kulno ir išėjo.

Į treniruočių salę, pasieniais įslinko vaikinas, ant kurio akių buvo raištis. Jis atsargiai, liesdamas kiekvieną sieną ėjo labai lėtai. Tik šiam įžengus, pasigirdo kaip nuo vieno iš suoliukų pašoko vaikinukas. Jis juodų plaukų, gana jaunas. Jis nedėvėjo kalinio uniformos.



-Shadow, kas tau atsitiko? Dieve, kas tau taip padarė???,-išsigandęs vaikinas pripuolė prie aklojo ir pagriebė jį už rankų. Vyro akyse matėsi nerimas, pyktis ir pasimetimas. Jis greitu žingsniu nusivedė akląjį kambario svečią, prie apversto suoliuko, ant kurio pataisęs ir pasodino savo draugą.

Raudal atsekė akląjį, nes jam nieko daugiau nebeliko. Jam buvo keista, kad jis taip tiksliai juos nuvedė kur reikia, nors ir lietė viską rankomis. Gal jis meluoja, kad yra aklas. Gal čia tik planas nuvesti jį pas tą kalną žmogų. Tai tik užtikrino norą kuo greičiau bėgti, tačiau vistiek sekė. Atėjus į kambarį, greitai nužvelgė. Kažkodėl būtent tokį ir įsivaizdavo treniruočių kambarį. Jame buvo vaikinas, kuris nebuvo kalnas, nors ir aukštas. Pagal kūną neatrodė pavojingas, tačiau Raudal neketino patikrinti. Šis iškart prišoko, kas privertė Raudal atsitraukti dvejais žingsniais. Tačiau buvo ignoruotas. Tai bus geriau. Taip ir liko tarpdurį su dideliu noru tiesiog grįžti į kambarį.

Shadow lėtai, vedamas savo draugo, atsisėdo ant suoliuko. Tada pakėlė galvą ir įsitempė, įsiklausė:
-Tuoj papasokosiu, bet su manim buvo vaikinas... Jis su manimi, man padėjo... Norėčiau, kad jis prisijungtu prie mūsų,-pasakė Shadow, pasisukdamas į savo juodaplaukį, tatuiruotąjį draugą. Šis iškart atsisuko į Raudal ir pamojo jam ranka:
-Ateik, prisėsk,-pasakė vaikinukas su šypsena ir parodė į suoliuką, šalia Raudal kameros draugo.