Savanorių registratūra

Tik žmonėms įėjus juos sutinka simpatiška margina ir vaikinukas sėdintys prie stalo, kurie suteikia visą informacija. Ant stalo guli gražiai supakuoti rūbai prie kurių pridėta ant baltų lapų atspausdinta anketa ir pridėta informacinė knygutė apie "Wonderland" areną. Toliau matosi užėjimas už sienos, kur savanoriai turi persirengti, ten taip pat yra sienoje įmūrita šiukšledėžė virš kurios kabo: "Rūbus mesti čia". Pasisukus į šoną nuo merginos ir vaikino yra durys į kitas patalpas.

Užėjusi į patalpa ir išvydusi du jaunuolius, spėjo pagalvoti, kokia klaida daranti. Bet jos užsispyrimas ir principai nebeleido grįžti atgal. Nežymiai atsidususi nužiūrėjo vidų. Priėjusi arčiau personu, jau į juos kreipėsi.
-Sveiki. Esu Erari Quinn. Savanorė.

Tik Erari įžengus pro duris, iškart abu darbuotojai pakėlė akis į ją. Iškart jų veiduose atsirado šypsena. Kai tik mergina prisistatė, darbuotoja prakalbo:
-Sveika atvykusi į Wonderland kalėjimą. Labai džiugu, kad nusprendei prisijungti prie mūsų,-po šių žodžių, ji ištiesė anketą merginai:
-Paprašysime užpildyti,-pasakė ji, o tuo metu kol mergina kalbėjo vaikinas atsistojo ir taip gražiai maišuose supakuotų rūbų ieškojo uniformos merginai. Tik radęs ją atidėjo į šoną.

Jų šypsena neperdaugiausiai sukėlė įspūdi. Priėjo arčiau darbuotojos, kad galėtu pasiimti anketą. Neskubėdama ją užpildė, nematė reikalo rašyti detalių, bei niekada jai nepatiko popierizmas. Netrukus į rankas atidavė savotiškai užpildyta anketą.

Mergina tik plačiai nusišypsojo Erari ir anketą išsiuntė iškart faksu. Tuo metu ji atsistojo nuo kėdės, o vyras prisėdo į jos vietą. Registratorė paėmė atidėtą uniformą ir ištiesė ją Erari:




-Tenai yra širma nueikite persirengti, visus savo daiktus turite išmesti į šiukšliadėžę sienoje, aš turėsiu viską stebėti, kad neįsineštumėte jokių daiktų,-pasakė mergina ir nuėjusi atsistojo prie širmos, lengvu rankos mostu parodė į vidų. Tuo metu vyras kažką intensyviai dirbo su kompiuteriu.

Pasiėmusi uniformą pasisuko link širmos "mažai privatumo huh...". Nieko neatsakiusi nuėjo nurodyta kryptimi, pradėjo rengtis. Ženklelį su ginklu buvo palikusi savo namuose, žinojo, kad čia jie bus nereikalingi. Tik va su cigaretėmis ir žiebtuvėliu negalėjo taip paprastai atsisveikinti. Juos ištraukusi pažvelgė į merginą.
-Jei negausiu jų, man pakils spaudimas.
Rimtu balsu tarusi bandė pameluoti merginai.

Kol Erari rengėsi registratūros mergina ją stebėjo, besišypsodama taip pat plačiai, kaip ir visą šį laiką. Kai mergina parodė cigaretes, ji dar plačiau išsišiepė:
-Nesijaudinkite, Wonderlend'e yra cigarečių, tikrai galėsite čia jų gauti. Kai persirengsite, mes Jums viską papasakosime,-išbėrė ji kaip žirnius visą tekstą.

Netikėjo, kad jos brando cigarečių bus kalėjime, bet neturėjo išeities, teks priprasti. Caktelėjusi liežuviu išmetė savo cigaretes su žiebtuvėliu į šiukšlinę ir baigė rengtis.

Mergina taip pat plačiai besišypsodama patraukė prie stalo, vaikinukas ten vis dar sėdėjo prie kompiuterio, bet ant stalo buvo padėti 5 tušti žetonai, kurie buvo sumauti ant grandinėlės.



Prie tu žetonų per patį vidurį buvo prie grandinėlės pritvirtintas žetonas, ant kurio buvo numeris S108 ir po tuo skaitmeniu Erari kraujo grupė. Šalia grandinėlės buvo knygutė, kuri atrodė, kaip kokio atrakcionų parko žemėlapis.
-Čia yra knygutė, kurioje yra viskas aprašyta apie Wonderlad'ą, yra ir žemėlapis, todėl tikrai viską rasite. O čia yra jūsų grandinėlė su žetonais, žetonai - tai kaip pinigai, su jais galima atsiskaityti už viską, kiekvienas žetonas turi savo vertę. Todėl su jais galite elgtis kaip Jūs tik norite,-pasakė mergina su plačia šypsena ir paėmusi grandinėlę su visais žetonais parodė tą žetoną su numeriu.
-Šis žetonas yra Jūsų numeris, taip pat ir kameros numeris. Norint įeiti į kamerą, turite suvesti šitą numeriuką ir kameros duris atsivers. Taip pat visur į Jus bus kreipiamasi šiuo numeriu,-paminėjo mergina su šypsena.
-Gal turite dar kokių klausymų?

Paskui merginą nusekė Erari. Klusniai sustojo prie stalo. Jų pasiruošimas buvo nepriekaištingas, kaip ir buvo galima tikėtis iš tokios vietos. Kaip ir suprato čia esančia tvarką ir valiutą, ir knygutei turėtu surasti ginklus su cigaretėmis.
-Ne.
Atsakė perbraukusi ranka per plaukus. Kiek nepatogiai jautėsi aprangoje, kur dažniausiai matė savo miesto nusikaltėlius.

-Džiugu tada, kad nebeturite jokių klausymų,-tai pasakiusi mergina nuo stalo paėmė knygutę ir kartu su grandinėle ištiesė juos Erari.
-Linkiu sėkmės,-pasakė mergina su šypsena, vaikinas taip pat atsistojęs nusilenkė ir abu sinchroniškai parodė į duris, virš kurių buvo parašyta "Wonderland kalėjimas"

Knygutę paslėpė kišenėje, o grandinėle užsimetė ant kaklo, taip pat paslėpdama žetonus po apranga. Jiems nusilenkus, taip pat nusilenkė Erari. Išsitiesusi pasisuko link nurodyto išėjimo ir atsiduso. Išėjo trindamasi sprandą.

Vaikinas su mergina išlydėję Erari prisėjo prie stalo ir tvarkėsi viską aplinkui, kad vėl vieta atrodytų idealiai, tarsi čia net nebūtų kalėjimas.

Atėjęs į registratūrą vaikinas susikišęs rankas į kišenes bei nelabai kreipdamas dėmesį į aplinką greitu žingsniu nupėdino link merginos ir vaikino, ir pažvelgė į juos niūriu žvilgsniu.
- Ei, aš Tetsuo Takeshi, atėjau prisiregistruoti.

Tetsuo įžengus į registratūrą, joje žmonių nebuvo daug. Tik prie registracijos staliuko sėdėjo vaikinas ir mergina, kurie pildė dokumentus, o prie vienų iš durų stovėjo sargybinis, kuris kaip koks stulpas nejudėjo iš vietos. Patalpa buvo niūri, pilkomis sienomis, vos vienas stalas ir kelios kėdės daugiau nieko.
Tik vaikinui priėjus prie registratorių mergina iškart pakėlė galvą su plačia šypsena:
-Sveiki atvykę į Wonderland. Labai džiugu, kad nusprendėte prie mūsų prisijungti,-pasakė ji nenuleisdama akių nuo Tatsuo, o jos rankos automatiškai paėmė tušinuką ir lapą:
-Prašytume užpildyti anketą apie save,-pasakė ji su plačia šypsena pastumdama link jo anketą su tušinuku, kurioje buvo prašoma užrašyti savo asmeninius duomenis, dalyvavimo tikslą šiame kalėjime.

Šitoks pernelyg didelis ir netikras merginos draugiškumas Tetsuo erzino. Tačiau jis suprato, kad toks ir yra jos darbas tad sucaksėjęs liežuviu vaikinas pagriebė nuo stalo tušinuką ir pasilenkęs užpildė visus reikiamus duomenis apie save. Į asmeninius duomenis įrašė savo amžių, vardą, pavardę, lytį bei kitus reikiamus dalykus, o prie priežasties prirašė, kad neturi, kur gyventi tad atvyko į kalėjimą.
- Na, viskas, ar ne?

Tuo metu kol Tatsuo pildė anketą, mergina sėdėjo vis dar su plačia šypsena ir kažką vedė į kompiuterį. Tuo metu, šalia merginos sėdėję vaikinas, kuris nebuvo toks draugiškas, kaip jo kolegė, atsistojo ir nuėjęs tolėliau, už registratūros, esančio stalo ir ten paėmė iš vienos didelės krūvos rūbus, kurie buvo gražiai supakuoti į maišą. Kaip tik grįžęs prie stalo, kai savanoris jau norėjo apsidžiaugti tuo, kad viskas baigta, prieš jį padėjo maišą su rūbais:



-Čia yra kalėjimo rūbai, prašau persirengti už tos širmos, kol Jūs rengsitės, aš viską turėsiu stebėti, kad Jūs nieko neįsineštumėte,-pasakė jis, apeidamas stalą ir nužingsniuodamas link širmos. Tuo metu kol kolega viską aiškino savanoriui, mergina Tatsuo užpildytą anketą išsiuntė faksu, o pati ir toliau darbavosi kompiuteriu.

Tetsuo jau tikėjosi, kad viskas, bet pasirodo jam dar reikės ir persirengti tačiau dėl šito pernelyg nenustebo, visgi jis užsirašė į kalėjimą, visi kaliniai nešioja uniformas. Kai vyriškis atnešė jam jo naujus drabužius ir padėjo juos prieš akis vaikinas kiek pažvelgė į juos ir tada grubiai pagriebė maišą ir nepratardamas nė žodžio kol vyriškis sapaliojo pradėjo žingsniuoti link širmos. Tačiau pro jo kūną prabėgo šiurpuliukai kai išgirdo, kad šitas vyriškis žiūrės kaip Tetsuo rengiasi tam, kad vaikinas neįsineštų nieko į vidų.
- Pain in the ass, - tyliai sau sumurmėjo. Nuėjęs už širmos vaikinas išsitraukė iš maišo drabužius ir pradėjo rengtis. Jautėsi kiek nejaukiai žinodamas, kad šis vyriškis jį stebi tačiau greitai persirengęs išlindo iš už širmos ir prabilo:
- Turbūt dabar jau viskas?

Vaikinui persirenginėjant jis jautė pastovų vyro žvilgsnį į jo nugarą. Tai kėlė nemalonius jausmus. Kai Tetsuo išlindo iš už širmos, vaikinas parodė atgal prie stalo ir be žodžių grįžo prie stalo. Tuo metu mergina, kuri lygiai taip pat plačiai besišypsojo, tarsi jai kažkas jos lūpos kraštus būtų prisegęs prie ausų, žiūrėjo į vaikiną. Ant stalo jau buvo padėti 5 tušti žetonai, kurie buvo sumauti ant grandinėlės.




Prie tu žetonų per patį vidurį buvo prie grandinėlės pritvirtintas žetonas, ant kurio buvo numeris S941 ir po tuo skaitmeniu Tetsuo kraujo grupė. Šalia grandinėlės buvo knygutė, kuri atrodė, kaip kokio atrakcionų parko žemėlapis.
-Čia yra knygutė, kurioje yra viskas aprašyta apie Wonderlad'ą, yra ir žemėlapis, todėl tikrai viską rasite. O čia yra jūsų grandinėlė su žetonais, žetonai - tai kaip pinigai, su jais galima atsiskaityti už viską, kiekvienas žetonas turi savo vertę. Todėl su jais galite elgtis kaip Jūs tik norite,-pasakė mergina su plačia šypsena ir paėmusi grandinėlę su visais žetonais parodė tą žetoną su numeriu.
-Šis žetonas yra Jūsų numeris, taip pat ir kameros numeris. Norint įeiti į kamerą, turite suvesti šitą numeriuką ir kameros duris atsivers. Taip pat visur į Jus bus kreipiamasi šiuo numeriu,-paminėjo mergina su šypsena.
-Gal turite dar kokių klausymų?

Vaikinui einant prie stalo jis pastebėjo kaip mergina vis dar šypsosi.
- Keistuolė, - pagalvojo Tetsuo, o tada išklausė jos kalbos apie žetonus. Ši sistema jam atrodė gan keista ir prieš registruojantis vaikinas apie ją nežinojo. Merginai užbaigus kalbėti jis paėmė žetonus, kiek pažiūrėjo į juos, paskui pavartė knygutę ir pamėgino suvirškinti viską ką jam kątik pasakė. Po kelių sekundžių tylos jis nustebusiu balsu prabilo:
- Eh? Su žetonais reikia atsiskaityti už viską? Net ir maistą?

Mergina pasitaisė kėdėje ir vis dar nenuleisdama akių nuo vaikino, o šypsenai nedingstant nuo veido, ji tarė:
-Ne, už maistą mokėtis nereikia, kaip ir už cigaretes ar kitas paslaugas,-pasakė ji.
-Aišku medicininė pagalba yra mokama, na viską kitą, manau, galėsi išsiaiškinti pats, visur pasakys jei reiks mokėti. O tuo labiau viskas yra parašyta knygutėje,-parodė ji į vaikino laikomą lankstinuką.

- Vadinasi nepadariau klaidos ateidamas čia, - nusišypsojo ir pažvelgė merginai į akis, - na, tada viskas aišku, dėkui.
Tetsuo kiek apsidairė, kur čia išėjimas ir pasukęs galvą pamatė duris virš kurių buvo parašyta "Wonderland kalėjimas" nieko nelaukdamas nusprendė link jų eiti.

Mergina į vaikino komentarą nesureagavo, bet nuo jos veido nedingo šypsena:
-Sėkmės,-pridūrė ji vaikinui, kai šis nuėjo prie durų. O tik šiam išėjus pro duris, registratūroje įsivyravo tyla, tik girdėjosi kompiuterio klaviatūros spausdinimo garsas.

Prasivėrė registracijos durys, o pro jas drąsiu žingsniu įėjo ilgų surištų juodų plaukų 18-mete mergina. Ji vilkėjo mokyklos uniformą, o jos raudonos akys lakstė po patalpą. Iš pradžių viskas buvo labai aišku, todėl mergina priėjo prie aptarnaujančiojo personalo.
-Norėčiau užsirašyti į Wonderland'ą kaip savanorė.
Ryžtingu tonu kone paliepiamai pasakė mergina. Galbūt šiek tiek persitempusi. Giliai bijojo, jog jos gali nepriimti dėl amžiaus, dėl to, kad dar nebaigė mokyklos ar kad gyvena per daug normalioje šeimoje. Todėl savo elgesiu Mira pabandė atsistoti aukščiau visko ir parodyti, jog ji turi būti įleista į šią vietą. Juk ji turėjo tikslą.

Patalpa buvo paprasta, pilkos sienos ir stovėjo vos du stalai, ant vieno matėsi sudėtos kalėjimo uniformos, o prie kito sėdėjo registratorė, kuri buvo įlindusi į kompiuterį. Šiek tiek toliau buvo išsikišusi nedidelė sienelė, už kurios buvo tuščia erdvė, o prie priešais buvusių durų stovėjo du sargybiniai - vienas, stambaus sudėjimo vyras, ir kita nedidelė, smulki moteris.
Tik merginai įžengus į patalpą, registratorės akys pakilo nuo kompiuterio, o jos veide įsižiebė plati, net baisi šypsena nuo ausies iki ausies:
-Laba diena, sveiki atvykę į Wonderland kalėjimą,-pasakė ji greičiau, nei Mira spėjo pasakyti kažką. Mergaitei išsakius savo pageidavimą, registratorė greitai, iš didelės lapų krūvos, ištraukė vieną lapą ir padėjo jį priešais mergaitę, kartu su tušinuku:
-Prašau užpildyti šią formą,-pasakė moteris už stalo vis dar besišypsodama. Lape buvo prašoma pateikti savo vardą, pavardę, amžių, dalyvavimo priežastį, bei kitus dalykus. Tuo metu registratorė atsistojo nuo stalo, priėjo prie uniformų krūvos, dar atsisukusi nužiūrėjo mokyklinukę ir ištraukė vieną uniformą, bei paėmė batus ir grįžusi prie savo stalo padėjo juos ant jo.