Teistųjų registratūra

Tik įėjus pro durys juos pasitinka prižiūrėtojas. Šalia ant stalo matosi sudėti rūbai, kurie gražiai sulankstyti vienas ant kito, šalia jų batų poros. Taip pat prie pat jo sudėta balti lapai, ant kurių užrašyta: "Teistųjų anketa". Truputi toliau praėjus yra tokia, kaip mini sienelė, o joje yra lyg šiukšlių dėžė sienoje, virš jos užrašyta: "Rūbus mesti čia". O toliau paėjus buvo durys į sekantį kambarį.

Užėjusi pro duris sustojo tiesiai. Nesidairė, nejudėjo. Tik abejingu žvilgsniu žiūrėjo kažkur priešais į vieną tašką. Visi be žodžių turi ją suprasti. Atidaryti duris ir palydėti iki jos vietos.

Tik merginai pravėrus duris ir iškart sustojus, iš paskos ėjęs sargybinis nervingai ją stumtelėjo į vidų. Patalpa buvo didelė, bet joje stovėjo tik stalas, už kurio sėdėjo vyras ir tiesiog miegojo atlošęs galvą atgal. Už nugaros, kartu su ja įėję du sargybiniai, po kurio laiko garsiai krenkštelėjo ir vyras pašoko nuo kėdės pasimetęs ir sutrikęs:
-Oooo.. taip, taip naujokai,-sumurmėjo jis ir pažiūrėjus į merginą jo veidas iškart surimtėjo. Jis greit paėmė lapą nuo stalo ir ištiesė ranką su lapu parodydamas į kėdę:
-Prisėdam užpildom informaciją,-pasakė jis nužiūrėdamas merginą. Lape buvo parašyta vardas, pavardė, už ką teistas ir kita, atrodo nereikšminga informacija.

Stumtelta tik pabėgėjo į priekį kelis žingsnius, kad išlygintų savo lygsvarą ir vėl tiesiai atsistojo. Ji pasuko į sukrutėjusį miegantį sargybinį tik galvą, kas jos pozai suteikė žvairavimą. Mergina abejingai nužvelgė siūlomą kėdę, o po to ir atkištus popierius. Likusi stovėti, dabar ji jau visu korpusu pasisuko į, jos manymu, pagrindinį sargybinį. Atmetė vieną koją į šoną, ant kitos sukeldama visą kūno svorį, susidėjo rankas ant krūtinės ir ramiu žvilgsniu žiūrėjo tiesiai tam vyrui į akis.

Vyras nustebo tokiu merginos elgesiu, tai jam buvo neįprasta:
-Paskutinį kartą prašau užpildyti anketą,-pasakė jis ramiu balsu. Po to jo žvilgsnis nukrypo į sargybinius už jos nugaros. Vyras padėjo anketą ant staliuko prieš pasiūlytą kėdę ir atsistojus pradėjo kilnoti rūbus, kurie buvo ant stalo.

Žiūrėjo tylėdama kol vyras nenusisuko į rūbus.
-Turi visus mano duomenis. Kam dar papildomai kažką rašinėti?
Tokiu pat ramiu tonu atsakė vis neatitraukdama akių nuo sargybinio.

-Aš tavo duomenų neturiu, tokia yra tvarka, sėdi rašai,-pasakė jis paimdamas iš krūvos apačios rūbus ir padėdamas jos į šoną, šalia jų batus.



Staiga mergina pajuto, kaip ji buvo pastumta į priekį, su policininko bananu.
Pagrindinis sargybinis žiūrėjo į ją:
-Tavo vietoj daryčiau kas liepta, aš laiko turiu užtat jie ne, todėl judėk kol jie neprarado kantrybės,-pasakė jis ramiu tonu atsisėdamas į kėdę.

Paniekinančiai primerkė akis ir klestelėjo į kėdę. Susimetusi koją ant kojos ji žvilgtelėjo į anketą. Užpildė vardą ir pavardę bei keles eilutes su kitais klausimais. Už ką teista, paliko tuščią. Padėjo popierių ant stalo, o va tušinuką pasiliko rankose.

Viršiausiais sargybinis matydamas, kad čia su ja teks žaisti ilgai ir nuobodžiai, paėmė anketą ir iš rankos tušinuką:
-Rūbai čia, ten eini persirengti, viską ką turi išmeti lauk,-pasakė sargybinis. Iškart po jo žodžių už merginos atsirado moteris sargybinė, kuri gal 3 kartus buvo už ją didesnė. Tuo metu viršininkas surašė į kompą tai kas buvo užpildyta ir anketą išsiuntė faksu.

Per petį žvilgtelėjo į didelę moterį, bet daugiau nesigilino kas ji ir ką darys. Sandra pasiėmė rūbus ir nuėjo į kambario kraštą persirengti.

Moteris nuėjo iš paskos ir stovėjo stebėdama kiekvieną merginos judesį ir apžiūrinėdama visą kūną. tai atrodė keistai, bet tai buvo atliekama todėl, kad nebūtų įsinešama neleistinų daiktų į kalėjimą.

Staiga atsidarė durys ir į vidų įėjo mergaitė, kuri buvo nuleidusi galvą, o ant pečių buvo surištos dvi kasytės, o ji vilkėjo paprastą suknutę, kuri buvo truputi aukščiau kelių ir visa aptaškyta krauju. Ji nekaltai pakėlė į viršų akis nužvelgdama patalpą, jos akys sustojo ir žybtelėjo, kai ji pamatė merginą, kuri persirenginėjo už kolonos. O tada vėl dailios nekaltos akytės pasisuko į žmogų sėdintį už stalo.

Neskubėdama persirengė ir mintyse įsidėjo į savo slaptą sąrašą atsikratyti didelės sargybinės. Nieko jai šiuo metu nesakys ir tuo labiau jei bandytų padaryti nepadarys, bet progai pasitaikius, tegul pasisaugo.
Noromis nenoromis nukreipė žvilgsnį į atėjusią mergaitę. Garsiai atsiduso ir išsitiesė kiek aukščiau iškeldama savo smakrą.

Įėjus naujai merginai sargybinis stovintis prie durų stumtelėjo ją vidun, kad galėtų uždaryti duris. Viršininkas pakėlė akis nuo popierių į naująją merginą ir pakėlė antakį. Supratęs, kad jau per ilgai užsižaidė su pasipūtėle, jis greit atidarė stalčių ir ištraukė 5 žetonus suvertus ant grandinėlės.


Tuo metu stambioji sargybinė stumtelėjo Sandrą link viršininko stalo:
-Čia tavo žetonai, jie svarbiausi čia, be jų neišgyvensi ilgai,-pasakė jis ir mestelėjo juos merginai.
-Laisva, durys ten,-pasakė jis mostelėdamas ranka į duris, kurios buvo už jos nugaros, o tada atsisuko į naujai atėjusią mergaitę ir ištiesė jai anketą:
-Užpildyk,-pasakė jis trumpai ir padėjęs ant staliuko anketą nuėjo rinkti uniformos naujokei.

Stipriai suspaudė kumščius kada vėl buvo pastumta. Taip knietėjo atbula alkūne trenkti gigantiškai poniutei į žandikaulį, tačiau Sandra kantriai palauks savo keršto išsipildymo valandos.
Mergina vos nepražiopsojo į ją skriejančių žetonų. Sugaudžiusi juos greitai įsikišo į kišenę. [jei kišenę turim tokiuose rūbuose]
Paprastu žingsniu išėjo pro nurodytas duris.

Pastumta Suki tik atsisuko ir pažiūrėjo į sargybinį ir uždaromas duris, jos žvilgsnis buvo žudantis. Bet kai vėl prakalbo viršininkas, mergina atsisuko į jį. Išėjus nekalbiai merginai iš patalpos, Suki priėjo prie staliuko ir prisėdusi užpildė anketą, kurią jai davė ir ištiesė viršininkui:
-Prašau,-mandagiai pasakė ji su šypsena, bet ta šypsena trumpai buvo maloni labai greitai ji atrodė šiurpinanti ir gąsdinanti.

Viršininkas kol mergina pildė anketą surado jai tinkančią uniformą ir padėjo prieš merginą, o tada iš jos paėmė anketą, nė nesureikšmindamas jos šypsenos, nes dar ne tokių yra matęs.
-Čia tau uniforma, ten gali persirengti viską ką turi privalai išmesti,-pasakė jis, prisėsdamas prie stalo ir pradėdamas kažką pildyti į kompiuterį ir išsiųsdamas anketą paštu. Iškart po viršininko žodžių, prie nurodytos persirengimo vietos priėjo stambi sargybinė, kuri laukė Suki, kol ši ateis persirengti.

Suki pažiūrėjo į uniformą ir susiraukė, ji jai nepatiko, ypač todėl, kad buvo kelnės. Bet netarusi nė žodžio ji tik paėmė uniformą ir eidama į persirengimo vietą tik pasimaivė sargybinei. Mergina persirenginėdama visus savo turimus rūbus išmetė, negailėdama, nes ir taip jos suknelė buvo kruvina. Kol movėsi naujus ji žvilgtelėjo į sargybinę:
-Gal dar nori, kad pritūpčiau ir pakosėčiau?,-paklausė Suki išsiviepdama. Tada jau apsirengusi tik praeidama dirbtinai mostelėjo moteriai lyg atiduodama pagarbą ir vėl grįžo prie stalo kur sėdėjo viršininkas.

Sargybinė pažiūrėjo į Suki piktai, ji jai pasirodė psichinė, bet nesureagavusi ji tik grįžo prie durų, kur stovėjo kitas sargybinis. Tuo metu viršininkas sėdėjo prie stalo ir kažką darė su kompiuteriu, tačiau prieš Suki jau buvo padėta grandinėlė su 5 tuščiais žetonais.

O per patį vidurį prie grandinėlės buvo pritvirtintas vienas išskirtinis žetonas, ant kurio buvo parašyta N721 ir po apačia Suki kraujo grupė.
-Čia yra tavo žetonai, su jais gali atsiskaityti už viską ir leisti kaip tik nori, kaline N721,-pasakė viršininkas pakeldamas akis į mergina ir ištiesęs ranką parodė į duris:
-Sėkmės,-pasakė žiūrėdamas į merginą su kreiva šypsena.

Suki ištiesusi ranką paėmė žetonus ir pavartė jos rankoje tada tiesiog užsidėjo ant kaklo taip, kad matytus. Viršininkui parodžius į duris ir palinkėjus sėkmės, ji plačiai nusišypsojo:
-Dar susitiksim,-pasakė ji ir nuėjo prie durų, bet dar atsisukusi pasiuntė viršininkui bučinį ir kvatodamasi, kaip maniakė išėjo į kalėjimą.

Viršininkas tik pasibjaurėjęs kalinės elgesiu nusuko akis į kompą:
-Bjauri mergiūkštė,-pasakė jis sau panosėj caktelėdamas liežuviu ir išjungęs kompo ekraną užsikėlė kepurę ant akių ir susikėlęs kojas ant stalo pradėjo snūduriuoti.

Atsidarė durys, ir pro jas įėjo vaikinukas, kirptais plaukais, kairėje ausyje turėjo tris auskarus, buvo gan plonas.

Vaikinui tik įėjus pro duris, jis iš karės ir iš dešinės pamatė dvi didžiules sargybinių figūras, kurios pasižiūrėjo į vaikinuką bejausmiu veidu. Iš kairės buvo stambi, augalota moteris, kuri atrodė, kaip vyras, o iš dešinės didelis, gal penkis ar dešimt kartų už Okami stambesnis vyras. Priešais buvo stalas, ant kurio susikėlęs kojas ir ant veido užsimetęs kepurę miegojo sargybinis. Bet gana greitai jo ranka pakilo ir nuo veido patraukė kepurę ir sargybinio akys įsmigo į naująjį patalpoje atsiradusį vaikinuką. Nieko netaręs jis tik atsiduso ir lėtai nukėlė kojas ir paėmęs iš milžiniškos krūvos lapą, padėjo ant stalo šono, prie kitoje stalo pusėje esančios kėdės:
-Vardas, Pavardė ir visko ko ten klausia,-ramiu balsu pasakė už stalo sėdintis sargybinis ir mostelėjo į kėdę, prieš kurią buvo padėta anketa.

Vaikinas įėjo į kambarį, keistai nužvelgė apsauginius, jie jam atrodė kaip keistuoliai. Atsisėdo, greitai surašė informaciją, į langelį kur reikėjo įrašyti už ką teistas parašė ''Jie to nusipelnė'' .

Sargybinis sėdintis prie stalo, tuomet kol vaikinas pildė anketą, atsistojo ir nuėjo prie kito staliuko, kuris buvo už jo ir pradėjo žiūrėti rūbus, kurie ten buvo sudėto. Kai surado to ko ieškojo jis paėmė visą rūbų komplektą ir grįžo atgal padėdamas rūbus prieš vaikinuką.



-Tenai gali persirengti, visus savo turimus daiktus privalai išmesti,-pasakė jisai ir parodė į kambario kampą, kuris buvo atskirtas sienele, o sienoje buvo didžiulės metalinės durelės, kurios atsidaro. Tik ištarus šiuos žodžius pro Okami praėjo stambusis sargybinis ir atsistojo prie "persirengimo kabinos.
-A! Ir jis tave stebės, kad neįsineštum ko nereikia,-pridūrė bendraujantis sargybinis, pagriebdamas nuo stalo vaikinuko užpildytą anketą ir klestelėdamas į kėdę prisitraukė prie kompiuterio ir pradėjo ten kažką pildyti.