Registratūra

First topic message reminder :


Čia yra I arenos registratūra, kurioje registruojami kaliniai, kurie nori patekti į šią areną.
Už stalo sėdi sargybinis, kuris užrašo kalinio numerį ir paklausia ar kalinys čia atėjo dalyvauti ar bus tik žiūrovas. Užsiregistravę kalinei, kurie nori tik stebėti kovas praeina pro duris ant kurių užrašyta "Žiūrovinė dalis", o tie kurie žada kovoti praeina pro duris ant kurių užrašyta "Persirengimo kambarys". Patalpa kaip ir visur yra stebima kamerų.

Įėjus keistai porelei į patalpą, Vazquez pastebėjo, jok tai buvo tą pati merginą, kurią jis kalbino. Merginai praėjus pro jį, kaip vaiduoklį, jis prisiminė, jok čia jo niekas nepažįsta ir neįsivaizduoja, kas jis buvo laisvėje:
-Ei, puta, ką čia dirbi, aš čia pirmas atėjau, pasiimk savo vaikiną ir eik kolidoriuje pasėdėti.
Pasakė kažkodėl supykęs Vazquez.

Staiga pasigirdus Welkin balsui per kolonėles, sargybinis, sėdėjęs prie stalo, sutriko ir atsiduso. Matomai jis suvokė, kad dabar čia užvirs didžiulis pragaras ir visi sulėks kaip išprotėję. Kaip tik po Welkin žodžių įėjo dar vieni, porelė, kuri užlindo prieš pirmąjį vaikinuką. Tik merginai padėjus žetoną, jos porininkas išgąstingom akim žiūrėjo tai į sargybinį, tai į merginą:
-Aš... Ne... nelabai norėčiau, Jūs gal geriau kovokit su kitu kaliniu....,-lemeno žodžius Erari porininkas.
Tuo metu kol Erari baikštuolis lemeno žodžius, sargybinis pasilenkė į už nugaros besiputojantį Vazquez:
-Sakyk savo numerį, duok žetoną ir galėsi eiti, kol porelė išsiaiškins santykius,-pasakė jis žiūrėdamas per Erari šoną.

Tetsuo išgirdo vyruko draugo susirūpinimą ir nurijo seilę. "Daktarė? Iškastruos?" Pasirodo čia už pralaimėjimą nemenką bausmę galima gauti. Visgi Tetsuo toliau, dar vis retkarčiais pažvilgčiodamas į žemėlapį žingsniavo link arenos su už juo esančiu vyruku. Žinoma, dabar jau labiau susirūpino pasekmėm todėl į ateinančią kovą žiūrės labai rimtai. Pagaliau abu pasiekė arenos registratūrą, tačiau jie čia buvo ne vieni. Patalpoje stovėjo kažkokia moteriškė, vaikinas ir dar kažkoks baltapūkis.
Turbūt jie irgi registravosi į kovų areną.
- Panašu mums teks palaukti, kol jie prisiregistruos. Džiaukis, gali keliom sekundėm ilgiau pagyventi nesuluošintas, - atsisuko į savo priešininką ir pašaipiai nusišypsojo. Tetsuo mėgino atsikeršyti už ankstesnes provokacijas.

ignoravo vaikino pareiškimą apie užlindimą ir kitas jo nuoskaudas, tačiau pasitraukė jam iš kelio, kartu pasiimdama savo žetoną. Pristūmė akiniuotį prie sienos ir rimtai į jį žiūrėdama tarė:
-Jis ne mano rūpestis. Man įdomu iš ko esi sulipdytas, tad nedrebink savo barškančių kaulų, būk vyras, susiimk ir kaukis su manimi.

Vazquez išsitraukė žetoną ir padėjo ant stalo.
-N-898 galiu jau eiti ?
Pasakė jis ignoruodamas visus, mergšę su vaikinu ir dar kažkokius kalinius.

Sargybinis, sėdėjęs prie registracijos stalo, paėmė Vazquez padėtą žetoną ir užsirašė jo numerį ant lapo:
-Gali eiti į persirengimo kambarį, jei turi kokių tai daiktų, o jei ne gali keliaut tiesiai į areną, tavo priešininkas greit pasirodys,-pasakė jis ramiai ir parodė į duris, kurios vedė tolyn į areną arba į persirengimo kambarius.
Tuo metu Erari aiškinosi santykius su savo priešininku. Vaikinukas, po Erari žodžių, pasitaisė akinius ir gyliai įkvėpęs tarė:
-Aš neprivalau su tavimi kovoti, tuo labiau aš nenoriu prieš Jus kovoti ar išvis kautis,-pasakė vaikinas greitai ir iškvėpė orą, kuris buvo likęs po jo kalbos.
-O dabar atsiprašysiu, turiu savo reikalų,-pasakė jis patraukdamas link durų.

Vykstant visam šiam veiksmui Tetsuo priešininkas atsisuko į vaikinuką:
-Žiūrėk, kad pačiam netektų vaikščioti suluošintam, mandruoli,-pasakė jis su šypsena. Kaip tik po šių žodžių, sargybinis buvęs prie registracijos stalo krenkštelėjo ir pamojo Tetsuo ir jo "draugui" prieiti, nes matė, kad merginos atsivestas vaikinas nežada eiti į kovą:
-Jūsų kalinio numeriai ir žetonai,-pasakė sargybinis rimtu balsu, norėdamas kuo greičiau suregistruoti čia esančius žmones, kol dar daugiau neužgriuvo, nes jis pats žinojo, kad arenos ne guminės ir daugiau čia žmonių netilps.

Pajudėjus akiniuočiui nuo sienos, Erari šiek tiek atsišliejo nuo vaikino, taip duodama jam kelia. Buvo nepatenkinta, kad jis nepasiduoda jos įtakai, bet negalėjo tiek versti prieš jo valią. Nebent apsvaigintu ir tada įsitemptų į areną. Bet dar nežinojo, ar taip leidžia taisykles. Jam patraukus link išėjimo Erari sukryžiavo rankas po krūtine ir atsisuko į jį.
-Nemaniau, kad esi toks bailys. Ir kam jiems tavo galva...
Paskutini sakinį ištarė nusisukdama į registracijos staliuką.

- Hmphf, - nusiprunkštė vaikinas į kalinio atsaką ir priėjo arčiau stalo prie pat sargybinio.
- S-941 ir va, žetonas, - atsakė padėdamas vieną empty žetoną ant stalo. Kol stovėjo patalpoje išgirdo kitų čia esančių kalinių ginčą bei pamatė kaip vienas bijojo susikauti su kažkokia moteriške.
- Nevykelis, - prabilo atsisukęs į einantį link išėjimo akiniuotį, o tada pasuko galvą atgal link sargybinio ir laukė kol jis leis keliauti į areną.

[[Atsiprašau, kad tiek ilgai neatrašiau  ]]


Erari leidus vaikinui praeiti, šis lengviau atsiduso, nes tikrai tikėjosi, kad mergina užvoš jam į nosį. Tačiau šiai nieko nedarant, jis greitai norėjo dink iš patalpos. Bet paskutinis sakinys jį sustabdė. Vaikinas sustingo, kaip mietas. Lėtai apsisukęs, jis pažiūrėjo į merginos nugarą, rimtu veidu. Jo veido išraiška iš labai baimingos, labai greitai tapo rimta. Jis greit grižo prie merginos ir pačiupęs merginą už rankos, atsuko ją į save:
-Eime su manim,-pasakė jis rimtu balsu, nebebijodamas merginos, jo akys pažiūrėjo į patalpoje buvusius kitus žmones, matomai čia jis nenorėjo kalbėti. Paėmęs Erari už rankos jis ją išsivedė iš registratūros. [[Toliau rašyti [You must be registered and logged in to see this link.] ]]


Sargybinis užsirašė Tetsuo parašytą numerį ir paėmė žetoną nuo stalo. Tada pasisuko į jo priešininką:
-S396,- ir vaikinas nepadėjęs ant stalo žetono padavė jį tiesiai sargybiniui, kad jo priešininkas nematytų.
-Gerai, jei turite, kokių tai daiktų, kuriuos norite naudoti kovoje - keliaukit į persirengimo kabinas ir pasiimkit, jei ne - tai tada tiesiai į areną,-pasakė vyriškis sėdėjęs prie stalo, iškart po to kai užsirašė likusio dalyvio vardą ir ir paėmė jo žetoną, bei parodė į duris už jo. Tetsuo priešininkas nieko nelaukęs, pirmiau nei vaikinas, nuėjo pirmiau į persirengimo kabinas.

Gaila Tetsuo nepavyko pamatyti kokį žetoną jo priešininkas užstatė, tačiau nusprendė dėl to nesukti galvos. Vaikinas nieko savo saugykloje neturėjo, tad pasuko tiesiai į areną.

Vazquez nelaukęs nieko nuėjo tiesiai į areną. Kas vyko kabinete, jis ignoravo, jam tik rūpėjo jo būsimas priešininkas. Vazquez įėjo pro durys, ant kurių buvo užrašas "Arena".

Šiek tiek sušlapusi, kadangi lauke lijo, Mira grįžo į kalėjimo vidų ir vadovaudamasi lankstinuke parodytu žemėlapiu bei ženklais ant sienų, mergina surado pirmąją kovų areną. Drąsiai įžengusi į registratūrą juodaplaukė nupėdino tiesiai prie registratoriaus.
-Atėjau išbandyti visų Wonderland'o smagumų.
Mira pasakė su nedidele šypsenėle iš aukšto žiūrėdama į sėdintį registratorių, o prie stalo delnu priplojo vieną tuščią žetoną.

Mirai įėjus į registratūrą, jinai buvo tuščia, vyras sėdėjęs prie stalo buvo apsikrovęs popieriais ir kažką intensyviai rūšiavo, bei rašė. Kai Mira padėjo žetoną ant stalo ir prakalbo. Registratorius iškišo savo galvą iš po popierių krūvos. Jis nužiūrėjo merginą ir tada pažiūrėjo į jos ranką, po kuria buvo žetonas:
-Jūsų numeris,-pasakė jis ir išsitraukęs tušinuką ir susirado vieną iš lapų.

Tvirtu žvilgsniu bei su šypsenėle veide Mira spoksojo į registratorių. Mergina stovėjo pasitikinti savimi iki kol vyras nepaklausė jos numerio. Reikėjo minutėlę pamąstyti.
"Numeris? Koks numeris?"
Svarstė mintyse ir ėmė ieškoti numerio ant uniformos. Nieko neradusi prisiminė, jog matė kažkokį numerį ant vieno iš tag'ų. Paslinko rankovę aukštyn atidengdama grandinėle apvyniotą riešą, kur kabėjo visi merginos tag'ai. Susiradusi vieną ne tuščią, Mira perskaitė jo numerį.
-S454.

Sargybinis, sėdėjęs už stalo, visą laiką, kol Mira galvojo atsakymą, žiūrėjo į ją. Kai ši pagaliau pasakė numerį, jis jį užsirašė į savo sąsiuvinį:
-Geeeraiii..,-nutęsė jis ir pakėlė akis į merginą:
-Jei turi ką pasiimti iš savo saugyklos, gali eiti į persirengimo kabinas, jei ne - pro tas duris keliauk tiesiai į areną,-pasakė jis, viena ranka mostelėdamas į vienas iš durų, už jo pačio.

Visą laiką iš aukšto žiūrėjo į registratorių. Išklausė ką jis turėjo pasakyti, tačiau, kadangi ji nė nežinojo kur tos saugyklos ir nebuvo mačiusi jų, neketino ir ieškoti. Tuo labiau, kad visi jos daiktai buvo atimti ir įmesti į šiukšlių dėžę. Reiškėsi, kad ir saugyklose nieko nebus. Mira net nežinojo, kad turėjo sau vietą saugykloje. Bet kuriuo atveju, nieko nebepasakiusi vyrui, mergina apsisuko ir nuėjo arenos link.

Registratorius net nesureagavo į merginos pasikėlimą ar žvilknį į jį. Jis toliau dirbo savo darbus, tarsi merginos čia net nebūtų. Šiai tik pasišalinus, ši lengviau atsiduso ir užmetė kojas ant stalo ir atsilenkęs savo kėdėje, ant veido užsimetė sąsiuvinį:
-Sušikta diena,-sumurmėjo jis sau panosėj ir bandė pamiegoti, bent kelias minutes, kol čia nebuvo nė vieno žmogaus.