Teistųjų registratūra

First topic message reminder :


Tik įėjus pro durys juos pasitinka prižiūrėtojas. Šalia ant stalo matosi sudėti rūbai, kurie gražiai sulankstyti vienas ant kito, šalia jų batų poros. Taip pat prie pat jo sudėta balti lapai, ant kurių užrašyta: "Teistųjų anketa". Truputi toliau praėjus yra tokia, kaip mini sienelė, o joje yra lyg šiukšlių dėžė sienoje, virš jos užrašyta: "Rūbus mesti čia". O toliau paėjus buvo durys į sekantį kambarį.

Simba toli gražu nebuvo patenkinta tuo, ką mato aplink save, vien pilkuma ir nykuma. Mergina pavartė akis jau įsivaizduodama, kokios kančios jos laukia šioje prakeiktoje vietoje. Ji priėjo prie langelio ir laukė nurodymų, ką daryti toliau. Per tą trumpą akimirką spėjo apžvelgti krūvą dryžuotų pižamų, kas paskatino jos antakį šaut aukštyn.
-Jūs rimtai? Juodai balta dryžuota pižama? Nežinau ar jums kažkas sakė, bet už šių sienų XXI amžius, ir tokios uniformos jau seniai nėra dėvimos. Ar jus jas po Antrojo pasaulinio kaip išmaldą paėmėte?-susiraukė mergina ir nugara atsirėmė į artimiausią sieną. Pirmoji jos karališkų kančių diena net neprasidėjo, o ji jau jautėsi pavargusi.

Sargybinis sėdėjęs prie stalo, nustebo, kai į patalpą įėjo dar viena jauna mergina. Šiai pradėjus įžeidinėti kalėjimo uniformas, vyras tik šyptelėjo:
-Jei nepatinka eisi nuoga,-pasakė jis ir padėjo prieš ją lapą su anketa, kurioje reikėjo nurodyti savo vardą, pavardė, amžių, kraujo grupę, nuteisimo priežastį, bei kitą informaciją apie save. Tuo metu kiti, patalpoje buvę, sargybiniai išsišiepė nužiūrėdami merginą. Prie stalo buvęs, ir drąsiai merginai atsakęs sargybinis, kai tik padavė jai anketą, net nesivargino stotis ir eiti ieškoti jai uniformos, tik įlindo į kompiuterį ir kažką tai spausdino.

Simba šyptelėjo, nesitikėjo, jog sulauks tokio atsakymo, tačiau kaži kodėl per daug tuo ir nesistebėjo, tad ir priešgyniauti ar atsikalbinėti nesiruošė. Mergina atsisėdo ant kėdės ir permėtė akimis anketą. Klausimai buvo paprasti, bet prieš pildydama palaukė, kol ją aplankys mūza. Vos tik sugalvojo, tuoj pasičiupo tušinuką nuo prižiūrėtojo stalo.
-Ar pageidaujate, kad rašyčiau krauju?-malonia nusišypsojo ir nelaukus atsakymo pradėjo pildyti anketą, leido savo vaizduotei išsilieti per kraštu. Vietoj vardo parašė Simba, vietoj pavardės įrašė „per daug garsi, kad galima būtų tai viešinti“, svarstė, gal lytį pasirinkti vyrišką, bet tiek jau tos, būtų per daug grubu. Kraujo grupę nurodė tinkama, bet tuoj atsiėmė su teistumo priežastimi. Užrašė, jog mylėjo vyrą, tačiau jo tėvas (be galo turtingas) išsiuntė jį mokytis į tolimą užsienį, tuo tarpu tėvo brolis norėdamas gauti visą palikimą jį nužudė ir paėmė Simbą į žmonas, nors ji buvo pažadėta savo meilei. Ji, kaip klusni dukra, paisė visų šeimos tradicijų, o ir šiaip jos nuomonė niekam nebuvo įdomi. Sužinojęs apie tėvo mirtį sūnus tuoj pat grįžo namo, mėgino išaiškinti teisybę dėl tėvo žūties. Simba mėgino jį visame kame palaikyti, nes mylėjo iš visos širdies, tačiau jis vis ją atstumdavo, nes ji buvo jo dėdės žmona. Simba jau buvo spėjusi su tuo susitaikyti, tačiau jos mylimasis susižavėjo namų tvarkytoja. Apimta pavydo ji tą moterį nunuodijo, nei mylimasis, nei vyras nieko neįtarė, tačiau vis labiau aiškėjo, jog jos vyras nužudė savo brolį. Norėdama pelnyti savo mylimojo palankumą Simba nunuodijo savo vyrą, tačiau apie tai sužino jo patikėtinis, jis tuoj pagalvoja, kad kaltas yra sūnėnas, tad prieš pat Simbos akis jį nužudo. Apimta gilios nevilties, jog neteko vyro, kurį besąlygiškai myli, Simba nužudo tą vyrą, kad atėmė jos gyvenimo meilę, o tuomet nutarė pasiduoti. Į vienuolyną jos nepriėmė, per daug sunkios nuodėmės, bet kalėjime ji galės atsidėti asketiškam gyvenimui be jokių patogumų, tai bus tinkama jai bausmė.
Dėl kitų anketos punktų nepamelavo, tad galiausiai baigusi mergina padavė dailyraščiu užpildytą anketą vyrui, tuoj susisuko kuodą ir tušinuku jį persmeigė, kad laikytųsi, tuomet pakilo nuo kėdės.
-Tikiuosi nieko nepraleidau,-kiek pagalvojusi tarė ir nusirišo nuo kaklo skarą, tuomet nusivilko palaidinę, kelnes, nusispyrė batus ir ištiesusi abi rankas į šalis neskubėdama apsisuko aplink save ratu, kad visi pamatytų, jog neslepia jokių pašalių daiktų.
-Jums leidus apatinius pasiliksiu, nebent manote, jog kažką juose slėpiu,-šyptelėjo mergina ir paėmusi skarą ją išskleidė, parodė sargybiniui priešais ir už savęs esantiems iškrypėliams, kad joje tikrai nieko nėra ir šiaip ji vos ne permatoma, tad užsimetė ant pečių ir vėl atsisėdo ant kėdės. Užsimetė koją ant kojos ir laukė kitų nurodymų.

Merginai užpildžius anketą ir ją padavus, kalėjo prižiūrėtojas, kuris sėdėjo už stalo, ramiu veidu ją paėmė ir pasidėjęs, greitai pradėjo viską suvedinėti į kompiuterį. Jo veidas buvo ledinis, nesureaguojantis nei į vieną merginos parašymą.
Kai ši pradėjo nusirenginėti, vyras tik pasisuko ir šyptelėjo, o tada pažiūrėjo į vieną iš stambiųjų sargybinių, prie įėjimo durų. Šis lediniu veidu priėjo prie išsidirbinėti baigusios ir sėdinčios merginos. Šiam priartėjus, kalinė turėjo pastebėti, kad čia ne vyras, o didelė, stambi, peraugusi, vyriška moteris. Ji nešvelniai timptelėjo Simbą, kad ši atsistotu. Pirmiausia ištraukė iš plaukų tušinuką ir padėjo jį ant stalo viršininkui. Toliau nuplėšė nuo merginos pečių skarą ir numetė ją prie kitų, ant grindų besivoliojančių, jos drabužių. Tada paėmusi nuo stalo uniformą, įgrūdo ją į Simbos rankas:
-Renkis, besistaipanti, mergiote,-pasakė ji ir tada paleidusi merginos ranką, atsitraukė atgal į savo vietą. Tuo metu, kol sargybinė dorojosi su naujoke, kiti sargybiniai, su šluota, nušlavė visus Simbos rūbus, į sienoje buvusią šiukšliadėžę ir išmetė juos pro ten.
-Apsirenk, mergyt, ir ateik gausi, kad tau priklauso,-pasakė vyras užstalėje.

Simba laukė kažkokios reakcijos iš vyro, bet veltui. Nežymiai patempė lūpą ir laukė kas bus toliau, kai staiga žmogysta pačiupo jos ranką. Mergina ūmiai pašoko ne tiek dėl moters užgaidos, kiek vidinio impulso. Ji jautė elektrą sruvant visu kūnu, kai kas jie liečia be jos žinios ar leidimo, šis kartas kaip tik toks. Impulsas skatino pasičiupti atimtą rašiklį ir smeigti jei ne į kaklą tai bent jau į ranką. Laisvąja ranka jau užčiuopė tušinuką, tuo tarpu ledinis žvilgsnis stebėjo moterį. Nedaug trūko, kad pasiektų savo, tačiau galiausiai giliai įkvėpė ir su išvėpimu susivaldė. Ji nebuvo žudike ir tokia tapti neketino. Užsimerkė, darkart giliai įkvėpė ramindama savo nervus ir padėjo tušinuką ant stalo, tuomet paėmė drabužius ir vėl atsisėdo ant kėdės. Liūdnai stebėjo kaip jos drabužius meta lauk, o visų svarbiausia, išmetė jos šilkinę skarą. Galiausiai susitaikė su netektimi ir pažvelgė į pižamą. Baisus raštas, prasta medžiaga ir gausu krakmolo. Simba dar kiek padvejojo, tuomet atsiduso ir apsirengė tą baisybę.
-No fun,-tyliai leptelėjo sau ir pažvelgė į vyrą prie stalo gana abejingu žvilgsniu. Jis sakė kažką jai duos.

Kol stambioji sargybinė dorojosi su mergiote, sargybinis ištraukė iš stalčiaus grandinėlę ir padėjo ją ant stalo. Ant šios grandinėlės buvo 6 žetonai.




Penki žetonai buvo tušti ir visiškai paprasti, o paskutinis žetonas buvo su numeriu "N043" ir Simbos kraujo grupe. Vyriausias sargybinis suvedęs numerį į kompiuterį, numetė žetonus tiesiai prieš merginą:
-Pasiimk jie tavo ir nešt savo snukį iš čia,-pasakė jis ir matomai nepatenkintas mergina, nužvelgė ją ir greitu rankos mostu parodė į duris, kurios vedė į Wonderland kalėjimą.

Simba pazvelge i jai duotus zetonus ir nezymiai pavarte akis. Jokiu instrukciju ji nesulauke. Kita vertus, vargu ar to jai reikejo. Mergina buvo galvota, tad paeme savo zetonus ir parodzius vidurini pirsta isejo is sios nykios vietos.